B.G. Urbonavičiaus daktaro disertacijos „Apšvitos dozėms registruoti skirtų plazmoninių jutiklių su polimeriniais geliais kūrimas ir charakterizavimas“ gynimas

Autorius, institucija: Benas Gabrielis Urbonavičius, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai,  medžiagų inžinerija – T008

Disertacijos santrauka. Santrauka

Mokslinis vadovas – prof. dr. Diana Adlienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – T 008). 

Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba
prof. dr. Juozas Vidas Gražulevičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – T 008) – pirmininkas,
dr. Viktoras Grigaliūnas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – T 008),
dr. Gunta Kizane (Latvijos universitetas, gamtos mokslai, chemija – N 003),
prof. dr. Saulius Mickevičius (Vytauto Didžiojo universitetas, gamtos mokslai, fizika – N 002),
prof. dr. Tomas Tamulevičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – T 008).

Su disertacija galima susipažinti internete bei Kauno technologijos universiteto (K. Donelaičio g. 20, 44239 Kaunas) bibliotekoje.

Anotacija:

Šiuolaikinės spindulinės medicinos esmę sudaro energijos perdavimo ir sugerties biologiniame audinyje procesai, kurie apsprendžia jonizuojančiosios spinduliuotės panaudojimą ligų diagnostikai ir onkologinių susirgimų gydymui. Teoriniam sąveikos procesų vertinimui bei procedūrų planavimui dažniausiai naudojamas modeliavimas, tačiau poveikio kontrolei yra būtinas eksperimentinis vertinimas, kuris atliekamas dozimetrų pagalba.
Plazmoninių jutikliai pasižymi dideliu jautrumu ir dažniausiai taikomi biotechnologijose, kur vertinamos įvairių organinių junginių koncentracijos ir reakcijų greitis.
Įvertinus žinomų plazmoninių jutiklių charakteristikas, dozimetrinių gelių lygiavertiškumą biologiniam audiniui ir perspektyvas kurti specifinės paskirties didelio jautrumo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiui gelius ir galimybę realizuoti tiesioginį paviršinės dozės registravimą, šiame darbe buvo pasiūlyta ir realizuota plazmoninio dozimetro koncepcija.
Darbe pristatomas mažų energijų (<250 keV) rentgeno fotonų spinduliuotei jautrių dozimetrinių gelių iš akrilamido (AAm) ir N,N-metilen-bis-akrilamido (BIS) bei vinilpirolidono ir BIS formavimas ir jų fizinių bei cheminių savybių tyrimas bei šių gelių panaudojimas, konstruojant plazmoninius dozimetrus, skirtus mažų dozių (<10 Gy) registravimui. Paviršiaus plazmonų rezonanso reiškinio sužadinimui pasirinktas difrakcinės gardelės metodas, o dozių vertinimui, naudojant plazmoninį dozimetrą, sukurta originali dozimetrijos sistema.