Kiek valandų? Koks atstumas iki artimiausios maisto parduotuvės? Ko gero tai vieni aktualiausių kasdienybėje kylančių klausimų. Iš esmės, vienokiais ar kitokiais būdais nuolat kažką matuojame – pasižiūrime į laikrodį, sveriame prekes, tikriname, kiek žingsnių nuėjome, ar neviršijame saugaus leistino greičio ir pan.
Manoma, jog nuo tada, kai pradėjo mąstyti, žmogus pradėjo ir viską matuoti – laiką, kelią, tūrį, greitį. Neveltui nuo seno žinomi tokie pasakymai kaip „mažas kaip pipiras“, „lengvas kaip plunksna“, „sunkus kaip akmuo“ – jie suteikia tam tikros informacijos.
Turbūt retai susimąstome, kada ir kaip žmonės pradėjo iš tikrųjų viską matuoti t.y. skaitinėmis išraiškomis aprašyti mus supantį pasaulį.
Manoma, kad vienas pirmųjų ilgio etalonų yra kubitas (lietuviškai dar vadinamas uolektimi). Šis etalonas buvo sukurtas senovės Egipte ir atitiko atstumą nuo alkūnės iki ištiestų rankos pirštų galo. Kadangi visų mūsų rankos yra skirtingos, kubitas atitiko tuo metu valdžiusio faraono rankos atstumą.
„Galime tik pabandyti įsivaizduoti, kas nutikdavo, kai į valdžią ateidavo kitas faraonas. Įdomu, kad Egipto piramidžių matmenys idealiai dalinasi į sveiką kubitų skaičių to faraono, kuriam ta piramidė yra pastatyta“, – sako Kauno technologijos universiteto Metrologijos instituto inžinierius Benas Gabrielis Urbonavičius.
Atstumai pagal rankos ilgį, nosį ar grūdus
Apskritai, senovėje, įprastinių matų pagrindas buvo pats žmogus ir jo kūno dalys, su kasdiene veikla susiję veiksmai. Kubitas yra vienas ilgiausiai naudotų ilgio matavimo vienetų, žinių apie jo vartojimą randama iki pat XX amžiaus.
Centralizacija skatino vienetų suvienodijimą. Štai XII amžiuje atsiranda jau mums žinomi matavimo vienetai – karalius Henrikas I įvedė pagrindinį ilgio vienetą jardą. Tiesa, jis nebuvo apibrėžiamas mums įprasta logika, o suprantamas kaip „atstumas nuo karaliaus nosies iki ištiestos rankos didžiojo piršto“, apytikslė jo vertė – 0,91 m. Anglijoje apibrėžtas ir colis – „trijų grūdų, paimtų iš miežio varpos vidurio, ilgių suma“.
Prie svarbesnių ilgio vienetų priskiriama ir mylia. Pavadinimas kilo iš lotynų kalbos „mille passuum“– „tūkstantis žingsnių“, turint galvoje dvigubą kareivišką žingsnį. Tokia mylia yra apie pusantro kilometro. Pavyzdžiui, anglų statutinė mylia – 1609,3 m., tarptautinė jūros mylia – 1852 m.
3 metų „pasivaikščiojimas“ – taip vadinami pirmieji eksperimentiniai matavimai siekiant sukurti pirmąjį metro prototipą. B. G. Urbonavičius pasakoja, jog visas procesas prasidėjo dar 1793 ir truko apie 6 metus, kuomet Prancūzija nusprendė sukurti ilgio matą kuris būtų nekintantis. Iki metro atsiradimo nebuvo jokios vieningos matų sistemos atskirose šalyse, nekalbant apie tarptautinę. Buvo nuspręsta ilgio matą pririšti prie mūsų Žemės rutulio matmenų, tačiau tam reikėjo atlikti didelio nuotolio matavimų.
Ar tikrai laimingi laiko neskaičiuoja?
„Be matavimų, ypač laiko ir atstumo, grįžtume į pirmykščių žmonių laikus. Be laiko matavimo technologijų, neturėtume jokių komunikacijų (interneto, mobilaus ryšio), negalėtume nieko nusipirkti parduotuvėje (neskaitant komunikacijų, prekės dažnai būna pasvertos). Tuo tarpu pastatai ir visos mūsų kasdienės technologijos pagrįstos tiksliais atstumo matavimais (gamybos metu)“, – primena B. G. Urbonavičius.
Pirmieji žmonijos istorijoje laiko matavimo prietaisai yra saulės laikrodžiai, naudoti dar prieš 4000 metų. Lietuvoje iki šių dienų išlikę seniausi saulės laikrodžiai yra Kretingos vienuolyne (apie 1610 m.), Šiauliuose ant bažnyčios sienos (1625 m.), Pažaislio architektūriniame ansamblyje (apie 1700 m.), Švėkšnoje (XIX a.) įkurti saulės laikrodžiai. Greičiausiai daugeliui puikiai pažįstamas Parnidžio kopos saulės laikrodis Nidoje, o štai didžiausias (80 kv. m) vertikalusis saulės laikrodis Lietuvoje puošia KTU studentų miestelį.
O kaip tiksliai matuoja dabartiniai laikrodžiai? Kodėl žmonių juslėms praplėsti būtinos matavimo priemonės? Kaip žmonės gyveno be šiuolaikinių matavimo priemonių? Į šiuos ir daugybę kitų įdomių klausimų atsakys KTU Elektros ir elektronikos fakulteto docentas Paulius Kaškonas ir Metrologijos instituto inžinierius Benas Gabrielis Urbonavičius paskaitoje „Matavimų istorija“ mokslo festivalio „Erdvėlaivis žemė“ metu.
Paskaitos vyks KTU Elektros ir elektronikos fakulteto 450 auditorijoje (Studentų g. 50, Kaunas) rugsėjo 14 dieną 10 val. ir 12 val. Jose eksperimento būdu išsiaiškinsite, kaip tiksliai galima pamatuoti „iš akies“, pasižiūrėsite, kaip atrodo seniausias mechaninis laikrodis, kodėl yra 24 valandų para, 60 minučių ir sekundžių, kokios yra dabartinės laiko matavimo technologijos.
