Šiemet Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (SHMMF) Technikos kalbos vertimo ir lokalizacijos magistrantūrą baigusi absolventė Inga Stadalninkaitė – pavyzdys, kai studentai ne tik pasineria į studijas ir pasiekia aukštų akademinių rezultatų, tačiau randa laiko ir papildomai veiklai.
Inga studijų metu du kartus buvo įvertinta J. A. Kazickų fondo už pilietinį aktyvumą, dalyvavimą savanoriškoje veikloje bei pasiekimus studijų srityje. Ji ne vienerius metus dalyvauja savanoriškoje Maltos ordino pagalbos tarnybos veikloje, taip pat yra bendruomenės „Sustainable gastro“ narė, prisideda organizuojant įvairius renginius, dalyvauja įvairiose jaunimo verslumo programose. Savo baigiamajam magistro darbui I. Stadalninkaitė pasirinko itin naują ir originalią temą – „Tvarumo idėjos lokalizacija IKEA interneto svetainėje“ (vadovė – prof. Vilmantė Liubinienė).
Pakalbinome Ingą apie tai, kodėl savo magistro darbe ji pasirinko analizuoti tvarumo idėjas ir kodėl ši tema aktuali šiandieniniame pasaulyje.
– Kodėl pasirinkai rašyti darbą būtent tokia tema?
– Gyvenime, kad ir kaip kartais būtų sunku išeiti iš komforto zonos, stengiuosi imtis naujų veiklų ir naujų darbų. Ši mintis man padėjo pasirinkti ir baigiamojo magistro darbo sritį bei temą. Bakalauro baigiamajame darbe analizavau metaforų vertimo žodžiu subtilybes oficialiose Europos Parlamento narių kalbose, o magistro baigiamasis darbas yra susijęs su nauja ir perspektyvia sritimi – lokalizacija.
Manau, kad lokalizacija, apimanti bet kurio produkto, programinės įrangos ar internetinių svetainių tekstinės, vaizdinės, grafinės ir garsinės informacijos pritaikymą tikslinei rinkai, taps vis labiau aktualesnė tarp įvairių sričių atstovų. Net jei pasaulis ir tampa vis labiau globalesnis, svarbu suvokti, kad pasaulyje nėra ir, tikriausiai, nebus tokios ženklų, kalbos, garsų, spalvų, kultūrinių apsektų sistemos, kuri būtų vienodai suprantama visiems, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Kadangi šios vieningos sistemos nėra, o nauji produktai tikslines rinkas pasiekia greičiau nei mes tai pastebime, kalbos specialistai, vertėjai ir lokalizacijos srityje dirbantys ekspertai visada turės ką veikti.
– Ką analizavai savo baigiamajame darbe?
– Pagrindinis mano baigiamojo darbo tikslas – išsiaiškinti, kaip IKEA internetinės svetainės puslapis People & Planet (liet. Žmonės ir planeta) su informacija apie tvarumo idėjas yra pateikiamas skirtinguose regionuose ir šalyse. Lyginamasis tyrimas buvo atliekamas remiantis internetinių svetainių lokalizacijos aspektais, įtraukiant tiek lingvistinę analizę (tekstą), tiek ir ne lingvistinę analizę (nuotraukas, spalvas, puslapio išdėstymą ir t. t.).
Įdomu tai, kad „Inter IKEA“ centrinis skyrius informaciją apie tvarumo idėjų sklaidą visoms šalims, kur yra IKEA parduotuvės, paruošia vienodai, tačiau tikslinius vartotojus ši informacija pasiekia jau su tam tikrais pokyčiais. Taigi, mano tikslas buvo išsiaiškinti, kokie pakeitimai yra atliekami ir kodėl?
Pagrindinis tyrimo metodas, naudotas baigiamajame darbe, buvo aprašomoji ir lyginamoji turinio analizė, tačiau pats tyrimas buvo atliekamas remiantis ne tik asmeninėmis prielaidomis, bet ir informacija, kurią tiesiogiai gavau iš IKEA skyriaus Lietuvoje, atlikus reikiamą apklausą dėl turinio pateikimo ir kitų su tyrimu susijusių aplinkybių.
– Kokius atradimus padarei rašydama magistro diplominį darbą?
– Tik pradėjusi savo tiriamąjį darbą, iškėliau hipotezę, kad informacija apie tvarumo idėjas atskirose šalyse bus pateikiama skirtingai. Mano hipotezė pasitvirtino, tačiau šis rezultatas nėra blogas, nes, kaip ir minėjau prieš tai, žmonės tą pačią informaciją, atsižvelgiant į atskiras kultūrines aplinkas, supranta skirtingai.
Tačiau kita šiek tiek neraminanti išvada buvo ta, kad beveik pusė iš visų analizuotų šalių informaciją apie tvarumo idėjas savo tikslinei auditorijai pateikė praktiškai be jokių pakeitimų, t. y. informacija nebuvo specialiai pritaikyta (lokalizuota). Galima teigti, kad šie rezultatai yra tam tikras mūsų visuomenės atspindys tiek į naują informaciją, tiek ir į patį darbo procesą. Juk daug paprasčiau tiesiog nieko nekeisti, palikti viską kaip yra, o kam stengtis?
Rezultatus matome patys, kai prie lietuvių kalba parašyto teksto apie žmones ir bendruomenę randame nuotrauką su žmonėmis iš Indijos. Nėra abejonių, kad visa tai atrodytų kur kas labiau „sava“, jei dėmesys būtų kreipiamas ne tik į tekstinę informaciją, bet ir į tai, kas suteikia tekstui papildomo svarumo. Ir tai tik vienas pavyzdys. Galbūt mūsų visuomenė vis dar „stengiasi išvengti“ temos apie tvarumą, nes visa tai mums atrodo tolima ir svetima. Mes žinome, kad pasaulinis užterštumas vis didėja, bet tai yra kažkur toli. Mes žinome, kad vandenynai pilni įvairiausių plastiko atliekų ir šiukšlių, bet juk mes net vandenyno šalia neturime…
Manau, kad pokytis šioje srityje įvyks tada, kai suprasime, kad mes esame visa ko dalis, mes priklausome planetai ir planeta priklauso mums, o jei pradėsime pokyčius nuo savęs, viskas bus daug paprasčiau.
– Kodėl, tavo manymu, apskritai svarbu analizuoti tvarumo idėjas šiandieniniame pasaulyje?
– Manau, kad tvarumo idėjos turi būti svarbios ir aktualios visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, profesijos ar padėties visuomenėje. Juk ištikus globalinei nelaimei, niekam nebus svarbu, kas daugiau uždirba ar kieno automobilis yra geresnis. Prieš planetą Žemę mes visi esame lygūs, visi esame vienodi. Nepriklausomai nuo to, kurioje pasaulio šalyje gyvename, mūsų pirminiai ir pagrindiniai namai yra Žemė, o jei mes negerbiame savo namų, apie ką galime kalbėti?
Deja, bet tiesioginius padarinius dėl šios nepagarbos mes matome ir jaučiame jau šiandien. Dėl šios priežasties, aš manau, kad tvaraus ir sąžiningo gyvenimo pradmenis mes turėtume gauti jau pradinėse klasėse, kai formuojasi mūsų asmenybė, kai imame pažinti pasaulį ir aplinką. Svarbu suvokti ir tai, kad mes jau nebeturime nei teisės, nei laiko būti abejingi tam, kas vyksta aplinkui.
– Ar manai, kad svarbu, jog studentams būtų daugiau kalbama apie darnią veiklą, socialinį atsakingumą?
– Nors tvarumo tema man nebuvo svetima ir prieš pradedant magistro studijas, tačiau artimesnė pažintis su šiomis idėjomis, nulėmusi ir mano baigiamojo darbo pagrindinę temą, įvyko KTU profesorės Vilmantės Liubinienės paskaitoje apie lingvistinę lokalizaciją, kurios metu buvo pristatytas realus projektas, susijęs su tvarumo idėjų sklaida visuomenėje. Būtent dėl šio projekto aš susipažinau su labai šaunia organizacijos „Sustainable Gastro“ vadove Jennifer Avci, su kuria bendraujame ir šiandien.
Manau, kad universitete tokių iniciatyvų reikėtų daugiau. Asmeniškai aš norėčiau paskatinti esamus ir būsimus studentus „išlipti“ iš savo komforto zonos, imtis naujų iniciatyvų, pažinti iki šiol dar neatrastas sritis ir pomėgius. Kada dar atrasite tam tinkamesnį laiką nei studijų metais?
– Šiemet baigei magistrą. Kokie tavo planai?
– Galiu pasakyti, kad nesu visiškai standartinis pavyzdys – į magistro studijas aš grįžau po trejų metų pertraukos. Šis sugrįžimas man asmeniškai nebuvo lengvas ir paprastas, tačiau visos pastangos nebuvo tokios didelės ir svarbios palyginus su rezultatais, kurių aš pasiekiau. Tikrai neatmetu galimybės tęsti tolimesnes studijas, tiesiog reikia sulaukti savo laiko. Šiuo metu pradėjau individualią veiklą, susijusią su mano tiesiogine profesija, ir dėl to labai džiaugiuosi.
