Nuo šviestuvų idėjos iki veikiančio prototipo – vos per dešimt dienų. Tokių rezultatų pasiekė Kinijos Hangzhou Dianzi universiteto pramoninio dizaino studentai, kuriems kūrybines dirbtuves vedė Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Dizaino centro vadovė Rūta Valušytė ir Milano „Design Library“ vadovas, dizaineris Lorenzo Piazzi.
KTU Dizaino centro vadovė dizainerė R. Valušytė ir dizaineris L. Piazzi Kinijoje viešėjo Hangzhou Dianzi universiteto pramoninio dizaino katedros kvietimu. Kūrybinės dirbtuvės, kurias vedė lietuvių ir italų dizaineriai buvo tarptautinės universiteto organizuojamos dizaino stovyklos dalis.
„Bendrų tarptautinių dizaino projektų ir edukacinių veiklų organizavimas bei įgyvendinimas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse – tai vienas iš strateginių mūsų centro veiklos prioritetų. Su italų dizaino studija „Design Library“ bendradarbiaujame nuolat. Kūrybinės dirbtuvės Kinijoje – dar vienas labai pavykęs ir tikrai ne paskutinis bendras mūsų projektas“, – pasakojo R. Valušytė.
Kaip teigė kūrybinių dirbtuvių organizatoriai kinai, jų tikslas – lavinti būsimų dizainerių kūrybinį, šiuolaikinį mąstymą, perimti Vakarų šalyse sukauptą dizaino procesų patirtį, kurį padėtų kinų dizaineriams suprasti ir lengviau prisitaikyti prie globalių iššūkių. Pasidalinti patirtimi ir žiniomis universitetas specialiai kviečia dizainerius ir dėstytojus iš Vakarų šalių.
Lietuvės ir italo dizainerių vadovaujamose kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavusios aštuonios komandos (iš viso 40 studentų) kūrė LED šviestuvus. Pasak KTU Dizaino centro vadovės R. Valušytės, pagrindinis iššūkis buvo suformuoti kūrybines užduotis grupei taip, kad kūriniai ne tik atitiktų globalias dizaino tvarumo, ekologiškumo, technologijų tendencijas, bet ir atspindėtų vietinį kultūrinį kontekstą.
Europiečiai turi gerų idėjų, kinai – įgūdžių
„Design Library“ vadovas L. Piazzi teigė, jog didžiausias iššūkis buvo atskleisti studentams kaip Rytų ir Vakarų kultūros gali ne konkuruoti tarpusavyje, bet dalintis patirtimi ir papildyti vienas kitą. Asmeniškai dizaineriui buvo labai įdomu ir naudinga susidurti su skirtingu rytietišku požiūriu į kūrybinį dizaino procesą.
„Mano – italo – požiūris į dizainą visuomet paremtas faktais, rezultatais ir sprendimais. Pragmatiškieji kinai keitė mano paties supratimą apie „normalų“ arba nuoseklų, linijiniu principu paremtą kūrybinį procesą“, – pasakojo L. Piazzi.
R. Valušytė mano, jog kinų studentų požiūris į komandinį darbą, kūrybiškumą ir profesinius įgūdžius skiriasi nuo europiečių.
„Kinai labai noriai dalyvauja bendrame kūrybiniame procese, pažaboja savo asmenines ambicijas vardan tikslo. Lietuvoje ar Europoje labai pabrėžiamas ir vertinamas kūrėjo, dizainerio individualus darbas. Kita vertus, kinams dažnai pritrūksta kritinio, individualaus mąstymo, kuris padėtų rasti kūrybiškus, nestandartinius sprendimus“, – atkreipė dėmesį R. Valušytė. Šiuose skirtumuose dizainerė įžvelgia milžiniškas aktyvaus bendradarbavimo galimybes – abi pusės turi ko pasimokyti vieni iš kitų.
Lietuviai iš kinų galėtų pasimokyti produktyvumo
KTU Dizaino centro vadovė akcentavo kinų studentų profesinius įgūdžius, jų imlumą naujai gaunamai informacijai. Kinai yra puikiai įvaldę įvairias šiuolaikiškas braižymo, projektavimo programas, eskizavimo techniką, puikiai randa technologinius sprendimus, todėl jie gali greitai pasiekti apčiuopiamų rezultatų.
„Per dešimt dienų kinų studentai ne tik sukūrė šviestuvų idėjas, bet ir pagamino prototipus, iš kurių dauguma buvo veikiantys. Europiečiams tai gali pasirodyti neįtikėtina“, – teigė R. Valušytė.
KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto docentė mano, jog Lietuvos studentai turi ir išvysto gerų dizaino idėjų, tačiau jiems dažnai pritrūksta žinių ir technologinių įgūdžių, kaip šias idėjas realizuoti, dėl to kūrimo ir gamybos procesas užsitęsia.
Iš kūrybinių dirbtuvių – į parduotuvių lentynas
Dešimt dienų trukusių dirbtuvių metu studentai ne tik sugalvojo ir išvystė įvairias dizaino idėjas, bet ir pagamino funkcionalius veikiančius prototipus, kuriuos pristatė gamintojams.
Geriausia dizaino idėja buvo pripažintas šviestuvas „Alive“, imituojantis mimozą – augalą, reaguojantį į fizinį kontaktą, šviesą, garsus ir vibracijas. Infraraudonųjų spindulių jutikliu šviestuvas reaguoja į esančio žmogaus judesius ar net jo kūno šilumą. Žmogui būnant patalpoje, šviestuvas įsijungia ir pakyla į viršų, o išėjus iš patalpos – išsijungia, grįždamas į pradinę padėtį. Jis skirtas ne tik privačioms, bet ir visuomeninėms patalpoms.
R. Valušytė džiaugėsi, kad mažiausiai tris šviestuvų koncepcijas aptarimuose dalyvavę gamintojai įvardino kaip potencialius serijinės gamybos produktus.
„Tokių kūrybinių dirbtuvių tikslas ir yra kurti dizaino objektus, kurie būtų patrauklūs gamintojams ir turėtų potencialą tapti paklausiais serijiniais produktais ne tik vietinėje, bet ir pasaulinėje rinkoje. Pagal šį modelį Lietuvoje jau ne pirmus metus įgyvendiname ir „Didėja“ projektą jauniesiems Lietuvos dizaineriams“, – sakė KTU Dizaino centro vadovė R. Valušytė.
