Lyderiaujančių Lietuvos universitetų – KTU ir VU – rektoriai Petras Baršauskas ir Artūras Žukauskas DELFI surengtoje tiesioginėje konferencijoje rugsėjo 30 d. kalbėjo apie didžiausius aukštojo mokslo skaudulius ir jų „gydymo“ būdus. Konferencijos vaizdo įrašą galite žiūrėti ČIA.
Konferencijos metu rektoriai kalbėjo apie aukštojo mokslo finansavimo trūkumus, skirtingus Lietuvos aukštųjų mokyklų tikslus bei bendrus projektus. Rektoriai tikisi, kad atviras kalbėjimas apie problemas bei jų sprendimo būdų paieška paskatins politikus kurti konkrečius strateginius planus.
„Turime orientuotis į kokybe paremtą aukštąjį mokslą, – konferencijos metu sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas. – Deja, dabartinė aukštojo mokslo finansavimo sistema yra tokia, kad į kokybę besiorientuojančios aukštosios mokyklos nukenčia.“
Tiek Vilniaus universitetas (VU), tiek KTU šių metų priėmime laikėsi minimalaus balo reikalavimų; kitais metais ketinama jį dar didinti. Dėl principingumo šios aukštosios mokyklos neteko nemažo skaičiaus potencialių studentų, kurių „krepšeliai“ iškeliavo į kitas mokyklas.
Vilniaus universiteto (VU) rektorius A. Žukauskas pasinaudojo proga priminti, kad aukštojo mokslo paskirtis yra kurti ateitį. Pasak jo, kokius matome stipriausius Lietuvos universitetus šiandien, tokią matysime Lietuvą po 40 metų: „Universitetai atsakingi ne prieš šios dienos, o prieš ateities visuomenę“.
Pasak jo, universitetinis išsilavinimas pasiekiamas per mokslinę veiklą. Aukštosios mokyklos, kurios negali studentams užtikrinti galimybės prisiliesti prie tarptautinio lygio mokslinių tyrimų, negali teikti universitetinio išsilavinimo.
Lietuvoje per daug aukštųjų mokyklų
Abiejų rektorių nuomone, 46 universitetų mažiau nei 3 milijonus gyventojų turinčiai šaliai yra gerokai per daug. Įvairių socialinių tyrimų duomenimis, valstybės progresui užtikrinti reikia, kad 20 proc. jos gyventojų turėtų aukštąjį išsilavinimą. Lietuvoje šis skaičius viršija 40 proc. Rektorių nuomone, tai reiškia, kad švaistomos valstybės lėšos.
„Europoje nusistovėję tokie rodikliai – 1-2 universitetai vienam milijonui gyventojų. Stebima universitetų stambinimo tendencija: net tokios turtingos šalys kaip Norvegija, kurioje veikia 12 universitetų, ketina palikti šešis“, – sakė P. Baršauskas.
Pasirašė strateginio bendradarbiavimo sutartį
Universitetai turi bendradarbiauti – sutinka abiejų didžiausių Lietuvos universitetų rektoriai, tačiau šis bendradarbiavimas turėtų būti paremtas bendrais tikslais, žvelgiant į Lietuvos ateitį, o ne siekiant pasinaudoti dotacijomis ir išlikti. Rugsėjį KTU ir VU pasirašė strateginio bendradarbiavimo sutartį.
„Mūsų universiteto vizija – stoti į pirmą gretą su lyderiaujančiais Europos universitetais. Siekdami ją įgyvendinti ieškome partnerių. Tokių, kurių strategijoje esminis tikslas yra studijų kokybė, o ne išlikimas“, – atviravo VU rektorius A. Žukauskas.
P. Baršauskas ir A. Žukauskas tikisi, kad ši geranoriškumu ir atsakomybe visuomenei paremta iniciatyva duos konkrečių rezultatų ir politiniame lygmenyje. Pasak rektorių, valstybės švietimo ir mokslo strateginiai tikslai – labai ambicingi, tačiau kol kas nėra parengto konkretaus plano, nei numatytų išteklių šios strategijos įgyvendinimui.
Didžiausių Lietuvos universitetų rektoriai tikisi, jog būsimai vyriausybei nepritrūks ryžto nei kompetencijų tokiam planui parengti. Pasak jų, šalies visuomenė pakankamai subrendusi tam, kad gebėtų palaikyti nebūtinai populiarius, tačiau Lietuvos ateičiai gyvybiškai svarbius sprendimus.
