Vasario 16-17 dienomis Lietuvos lengvosios atletikos čempionate ir jaunimo pirmenybėse susiburs pajėgiausi šalies lengvaatlečiai. Dvylika Kauno technologijos universiteto (KTU) lengvosios atletikos rinktinės narių intensyviai ruošiasi svarbiam metų startui. Trenerė Ernesta Karaškienė sportininkams kelia aukščiausius tikslus – ant prizininkų pakylos tikisi išvysti bent 4 rinktinės narius. Kaip vyksta pasiruošimas čempionatui ir kokius tikslus sau kelia patys sportininkai?
Rinktinės nariai pajėgūs kovoti dėl medalių
„Beveik 100 proc. esu įsitikinusi, kad prizininku taps Martynas Vrašinskas, kuris varžysis 60m. barjerinio bėgimo rungtyje. Jis tikrai pajėgus tapti čempionu arba vicečempionu. M. Vrašinskas turi vieną stiprų konkurentą, dažniausiai būtent jie vienas kitam sukelia daugiausiai rūpesčių. Šis rinktinės narys yra mūsų didžioji viltis, jis yra aukšto meistriškumo, turi sporto meistro kvalifikaciją. M. Vrašinskas praėjusią vasarą dalyvavo Europos U23 čempionate, taip pat nuolatos dalyvauja ir kitose tarptautinėse varžybose“, – apie KTU rinktinės narį atviravo E. Karaškienė.
M. Vrašinskas pripažįsta, jog pavojingiausias jo konkurentas – Rapolas Saulius, tačiau yra įsitikinęs, kad nei vieno sportininko negalima nuvertinti.
„Rapolas Saulius, jau ilgą laiką laikomas geriausiu barjerininku šalyje. Tačiau kiekvienas sportininkas turi didžiulį potencialą, nei vieno negalima nuvertinti. Negali žinoti, kaip ruošiasi tavo varžovai, galbūt jie dirba daugiau, kokybiškiau ir per labai trumpą laiką šokteli į priekį. Mane tai motyvuoja – būti tuo, kuris siekia savo tikslų labiau nei kiti. Žinoma, kad mano tikslai visuomet aukščiausi – būti geriausiam, bet kelionė yra tokia pati svarbi, kaip ir kelionės tikslas. Sklandžiai siekiant tikslo ateina ir rezultatas. Negali nuspėti, koks jis bus, bet gali pasirūpinti viskuo, kad jis būtų kuo aukštesnis“, – sako M. Vrašinskas.
E. Karaškienė taip pat išskyrė Alvydą Misių, Tomą Bizimavičių bei Simoną Grybaitę. Pasak KTU lengvosios atletikos rinktinės trenerės, A. Misius yra praėjusių metų čempionas, o T. Bizimavičius studentų čempionatuose beveik visuomet tampa prizininku. Dėl šios priežasties yra vilčių, jog ir Lietuvos čempionate abu sportininkai sužibės – A. Misius daugiakovės rungtyje, o T. Bizimavičius 3000 m. bėgimo rungtyje. Apie S. Grybaitę trenerės nuomonė taip pat tvirta – ji pajėgi iškovoti medalį.
„Prieš varžybas apie prizinę vietą stengiuosi negalvoti, manau, kad svarbiausia yra kovoti su savimi ir siekti geriausių asmeninių rezultatų, o taip ateis ir tam tikri laimėjimai. Tiek trišuolio, tiek tolio sektoriuje labai sudėtinga nuspręsti, kokia bus situacija. Sunku atspėti, kiek nušoksiu tą dieną pati bei mano konkurentės. Apie tai, koks turėtų būti rezultatas pretenduojant į medalį, galima analizuoti pasibaigus varžyboms, kas reiškia, jog bus jau per vėlu“, – mintimis dalijasi S. Grybaitė.
Rimtiems startams ruošiasi visus metus
Sunkiausias rinktinės narių darbas jau atliktas, šiuo metu sportininkai tobulina savo techniką ir psichologiškai ruošiasi svarbioms varžyboms. Pasak KTU lengvosios atletikos trenerės E. Karaškienės, svarbiems startams ruošiamasi visus metus, tačiau kiekvieno lengvaatlečio atvejis individualus, todėl ir pasiruošimas varžyboms labai skirtingas.
„Didžiausią darbą atlikome dar tada, kai treniravomės lauke. Ar rinktinės narys dalyvaus Lietuvos čempionate, ar kitose varžybose mes ruošiamės joms taip pat intensyviai. Jeigu yra daugiau techninė rungtis, tuomet susikoncentruojame į techninius dalykus. Tiems, kuriems reikia daugiau ištvermės – mėginame ją didinti. Lengvojoje atletikoje yra labai daug rungčių, todėl praktiškai kiekvienas atvejis yra individualus. Juodas darbas jau yra atliktas, dabar jau tik ugdome tas savybes, kurių dar trūksta“, – pasakoja E. Karaškienė.
Atletai taip pat sutinka, jog pasiruošimas vyksta ne tik prieš varžybas, bet visą sezoną, kiekvieną dieną, ir ne tik treniruočių metu. M. Vrašinskas pabrėžia, jog svarbu ne tik įvykdyti, kas suplanuota, bet ir pasirūpinti darbo kokybe. Pasak sportininko, būtina po kiekvienos treniruotės save paruošti kitai dienai ir nekartoti klaidų, kurios buvo daromos vakar.
S. Grybaitė mano, jog prieš varžybas daug dėmesio reikia skirti ir emociniam pasiruošimui. „Pasiruošimas vyksta visą sezoną treniruočių metu, o vėliau ir varžybų laikotarpiu. Kiekvienose varžybose eksperimentuoji ir ieškai sau geriausio, patogiausio bėgimo, šuolio technikos. Taip pat stebi savo emocijas ir stengiesi tinkamai su jomis susitvarkyti“.
Geriausia motyvacija – vidinis balsas
Kiekvienam sportininkui tenka praeiti ilgą ir dažnai sudėtingą kelią iki prizininko pakylos. Kaip sportininkus skatina universitetas? Kas juos labiausiai motyvuoja nenustoti judėti savo tikslų link?
S. Grybaitė tikina, jog labiausiai motyvuoja kova, noras perlipti save ir kiekvieną kartą pademonstruoti vis geresnį asmeninį rezultatą. Pasak sportininkės, ne visuomet sekasi taip, kaip tikiesi, tačiau svarbiausia – jaustis stipresnei nei praėjusį sezoną ir suprasti, kad dar ne visos asmeninės galimybės yra išnaudotos.
M. Vrašinskas turi skeptišką nuomonę apie motyvaciją, jis įsitikinęs, kad sporte svarbesnį vaidmenį užima disciplina. „Motyvacija, mano manymu, yra pervertinama, jos sukeliamas noras kažką nuveikti yra trumpalaikis. Kiek svarbesnė yra disciplina – režimo laikymasis, nepriklausomai, ar tu šiandien nusiteikęs treniruotei, ar ne. Disciplina priverčia save nuteikti darbui“, – mintimis dalijosi sportininkas.
Trenerė E. Karaškienė įsitikinusi, kad žmonių, kurie gyvena sportu daug motyvuoti nereikia – jie ir taip motyvuoti aplenkti save, aplenkti varžovus ir būti geriausiais. Vis dėlto KTU geriausius sportininkus už pasiekimus skatina vienkartinėmis stipendijomis, dalinėmis kompensacijomis už mokslą ir bendrabutį. Taip pat kiekvienais metais renkami geriausi sportininkai, kurie apdovanojami atminimo prizais bei stipendijomis.
Vasario 16 – 17 dienomis KTU lengvosios atletikos rinktinės nariai Klaipėdos lengvosios atletikos manieže lauks ne tik starto, bet ir Jūsų palaikymo. Iki susitikimo!
