Nors įvairių apklausų rezultatai rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos studentų svajoja imtis nuosavo verslo, KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto antrojo kurso magistrantės Editos Kovarskės atliktas tyrimas atskleidė, jog net 82 proc. Lietuvos akademinio jaunimo nuosavo verslo kurti nesiryžtų.
KTU magistrantės atliktame tyrime dalyvavo daugiau nei 500 Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų. Tyrimo rezultatai parodė, jog dauguma studentų suvokia ir įvardija įvairius nuosavo verslo privalumus, tačiau juos stabdo kliūtys: informacijos kaip pradėti verslą trūkumas, žinių, gebėjimų ir patirties stygius, tinkamų darbuotojų paieškos ir atrankos problema, pradinio finansinio kapitalo trūkumas, teisinio reguliavimo ir administracinė našta.
Studentai pagrindine įsitraukimo į verslininkystę kliūtimi nurodė rizikos baimę, t.y. dauguma studentų bijo rizikuoti savo turtu ir gerove, patirti įvairius nuostolius nesėkmės atveju.
E. Kovarskė, atlikusi mokslinę praktiką pagal Lietuvos mokslo tarybos remiamą projektą „Studentų mokslinės veiklos skatinimas“ tema „Lietuvos akademinio jaunimo dalyvavimas verslininkystėje: motyvai ir kliūtys pradėti verslą“ teigia, kad verslumas yra vienas iš svarbiausių ekonomikos augimo veiksnių, darančių esminį poveikį šalies vystymosi raidai, naujų darbo vietų kūrimui ir socialiniam stabilumui.
„Puoselėjant akademinio jaunimo verslumu grindžiamą mąstyseną, reikia diskutuoti ne tik apie efektyvias rėmimo priemones, sudarančias prielaidas sėkmingai nuosavo verslo kūrimo pradžiai, bet ir verslui reikalingų savybių bei gebėjimų ugdymą, domėjimosi verslininko profesija skatinimą“, – teigia KTU studentė.
„Verslininkiška kultūra skatina būti iniciatyviu, generuoti naujas idėjas, drąsiai rizikuoti ir nebijoti suklysti. Kiekviena klaida turi būti suprantama kaip patirtis, o ne gebėjimų trūkumo rezultatas“, – pastebi E. Kovarskė.
Tyrimo autorė teigia, kad siekiant paskatinti jaunus žmones kurti verslą, svarbu supažindinti studentus ir su neigiamomis nuosavo verslo kūrimo pasekmėmis bei suteikti verslo rizikos valdymo žinių.
Verslumas neatsiejamas nuo racionaliai apskaičiuotos rizikos įvertinimo, o rizikos valdymo gebėjimai reikalingi ne tik verslininkui, bet ir kiekvienam, siekiančiam įsidarbinti konkurencingoje darbo rinkoje, stengiantis išlaikyti turimą darbo vietą, sukuriant sau darbo vietą ar įkuriant verslą.
„Valstybinės institucijos, nevyriausybinės organizacijos, o ypač švietimo įstaigos turėtų daugiau dėmesio skirti akademinio jaunimo informavimui apie sėkmingą verslo pradžią: rengti seminarus, konferencijas, organizuoti susitikimus, diskusijas su verslininkais, kurie dalintųsi praktine verslo patirtimi, įkvepiančiomis verslo sėkmės istorijomis“ – apibendrindama tyrimo rezultatus teigia jaunoji tyrėja.
Baimė rizikuoti, kuriant nuosavą verslą, stabdo ne tik jaunimą. Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvos dirbančiųjų daugumą, t.y. net 98 proc., sudaro įvairių lygių samdomi darbuotojai arba valstybės tarnautojai, o savarankiškai kuriančių darbo vietas mūsų šalyje yra tik apie 2 proc. visų dirbančiųjų.
