Europos lyčių lygybės instituto statistikos duomenimis, informacinių technologijų (IT) ir apskritai technologijų sektoriuje Lietuvoje dirba tik apie 17 proc. moterų. Nors šiandien visuomenėje moterys vis dažniau raginamos netikėti stereotipais, kad IT sritis – išskirtinai vyriška, ir nevengti karjeros technologijų srityje, KTU Dirbtinio intelekto centro vadovės Agnės Paulauskaitės-Tarasevičienės teigimu, ženkliai didesnio merginų susidomėjimo kol kas nepastebima.
Anot jos, jau keletą metų iš eilės IT srityje studijuojančių merginų dalis išlieka panaši – apie 13,5 proc.
„Norint, kad merginos labiau susidomėtų technologijų sritimi reikėtų su šia sritimi supažindinti jau vaikystėje, tam tikra linkme galėtų nukreipti tiek tėvai, tiek mokykla“, – LRT radijo laidoje „10-12” teigė A. Paulauskaitė-Tarasevičienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto (IF) docentė.
Anot jos, tikėtina, kad mergaites nuo mažens supažindinus su technologijų sektoriumi, IT sektoriuje būtų galima pastebėti didesnį moterų įsitraukimą.
„Šiuo metu mokyklose vykdomuose robotikos užsiėmimuose mergaičių – vos kelios. Tai reiškia, kad mergaitės su šia sritimi net nesusipažįsta, nes pasirenka stereotipiškai labiau moteriškas veiklas – šokius, dainavimo ar piešimo pamokas“, – sakė A. Paulauskaitė-Tarasevičienė.
Nors su informacinėmis technologijomis, inžinerija susijusios studijos nėra labai lengvos, anot KTU IF docentės, dirbtinio intelekto (DI) srityje dirbančios jau ilgą laiko tarpą, darbas čia – ne tik labai įdomus, bet ir labai perspektyvus.
„Kalbant apie DI – tai gana daug žinių reikalaujanti sritis. Norint kurti įvairius algoritmus, reikia gerai mokėti matematiką, suprasti procesus, labai gerai programuoti, mokėti naudotis skirtingais įrankiais, žinoti jų galimybes. Tačiau dirbti šioje srityje niekada nenuobodu“, – tikina A. Paulauskaitė-Tarasevičienė.
Būtent ateityje laukiančias dideles karjeros perspektyvas, nemonotonišką darbą, galimybę kurti KTU Dirbtinio intelekto centro vadovė išskiria kaip labiausiai mergaitėms motyvaciją domėtis šia sritimi keliančius veiksnius.
„Be to, pastebima, kad mergaitės ir moterys dažnai skirtingose situacijose kruopščiau atlieka užduotis, yra atsakingos, atidesnės detalėms. Technologijų srityje dirbantiems specialistams tokios savybės itin reikalingos“, – sako KTU IF docentė.
Anot jos, merginoms labai gerai sekasi duomenų analitikoje, biomedicinos, biochemijos technologijų srityse.
„Dažnai vertinant moterų pasiekimus IT srityje painiojami du dalykai: buvimas konkrečios IT srities profesionalu ir vadovavimas IT tipo įmonei. Antruoju atveju net nebūtina turėti IT išsilavinimą – labiau reikalingi vadybiniai ir geri vadovavimo įgūdžiai. Todėl, manau, kad ne visai korektiška tokius atvejus pateikti kaip sėkmingus moterų įsitvirtinimo IT sektoriuje pavyzdžius, nors tokių pavyzdžių tikrai yra“, – teigia A. Paulauskaitė-Tarasevičienė.
KTU Dirbtinio intelekto centro vadovė tikina ir pati susidurianti su stereotipiniu požiūriu, kad moterys technologijose – retenybė.
„Anksčiau tai buvo juntama dar ryškiau, nes dažnai tekdavo įrodinėti savo IT kompetencijas vyriškoje komandoje, juolab, jei būdavau vienintelė moteris – o taip būdavo gana dažnai. Šiuo metu retai IT ar DI projektuose būna moterų, atsakingų už programavimo, algoritmų kūrimo etapus. Tačiau ganėtinai įprasta, kad moterys atlieka duomenų analizės, algoritmų sudarymo darbus, kuriuose labiau reikalingos ne IT bet matematikos žinios“, – sako A. Paulauskaitė-Tarasevičienė.
Ji pastebi, kad vyrai rimtai žiūri į moteris matematikes ir pasitiki jų, kaip duomenų analitikių, algoritmų kūrėjų, kompetencijomis.
„Kartais vis dar jaučiu stereotipišką, skeptišką požiūrį į moteris, dirbančias technologijų srityje, tačiau viešai skelbiami darbai, atlikti tyrimai aiškiai pozicionuoja mane kaip specialistę. Todėl kartais pirminės nuostatos, tikrinimo ir „pasimatavimo“ etapas turi savo žavesio, nes susipažinus geriau, atsiranda pasitikėjimas, kuris lemia efektyvų tolimesnį bendradarbiavimą“, – tikina A. Paulauskaitė-Tarasevičienė.
KTU docentė nemano, kad apskritai moterims sunku įsitvirtinti technologijų srityje, nes ji gana plati. Vis tik svarbu aiškiai žinoti savo tikslus, gebėjimus, mokėti pagrįsti turimas kompetencijas.
„Žinoma, jeigu moteris save pristato kaip operacinių sistemų, tinklų, serverių priežiūros ir palaikymo specialistę, tai labai neįprasta. Normalu, kad toje srityje daugiausia bus konkuruojama su vyrais ir kils daug abejonių moters kompetencijomis. Tačiau nereikia to bijoti, juk mums, moterims, irgi įtartinai atrodo vyras – vaikų darželio auklėtojas, tokia kandidatūra iššauktų daugiau klausimų nei moteriškos lyties atstovės“, – teigia ji.
Tačiau tokius stereotipus, pasak A. Paulauskaitės-Tarasevičienės, reikėtų keisti. Akivaizdu, kad tai turėtų būti daroma nuo ankstyvo amžiaus.
„Mokyklose vaikams jau siūloma nemažai robotikos, konstravimo, programavimo būrelių, kuriuos gali rinktis tiek mergaitės, tiek berniukai. Į pradinių klasių planą įtrauktos robotikos, informatikos, šachmatų pamokos.
Visgi tik švietimo sistemos pastangos gali būti nelabai efektyvios be tėvų įsitraukimo. Nuo pat mažens mergaites reikia supažindinti su įvairiais užsiėmimais – ne tik šokiais, dainavimu ar tapyba, leisti joms pačioms pasirinkti, kas patinka labiausiai“, – sako KTU DI centro vadovė.
Ji svarsto, kad šiuo metu moksleivėms galbūt trūksta informacijos, ką jos gali veikti pabaigusios IT studijas, kad nebūtina dirbti programuotoja – yra ir kitų įdomių darbų, kur programavimo reikia ne tiek daug: pavyzdžiui, visada labai paklausus svetainių kūrimas, įvairūs grafikos ir vizualizacijos darbai (2D ir 3D) ar imitacinių modelių sudarymas.
A. Paulauskaitės-Tarasevičienės nuomone, gilinti savo žinias turėtų ir tėvai: jie turėtų suprasti, kuria technologine linkme juda pasaulis, kokios yra ateities specialybės, galimybės įgyti ateičiai reikalingų gebėjimų ir žinių – tokiu būdu lengviau nukreipiami būtų ir vaikai.
