Šiais metais Kauno technologijos universiteto (KTU) muziejus pasitinka neeilinę progą – savo veiklos 50-metį. Per šiuos metus kaupėsi muziejaus fondai, vienus vadovus keitė nauji, o misija išliko ta pati: rūpintis Universiteto istorijos fiksavimu ir jos propagavimu visuomenėje.
Kauno technologijos universiteto muziejus yra žinybinis muziejus, kaupiantis, saugantis, tiriantis, eksponuojantis ir populiarinantis muziejines vertybes, atspindinčias Kauno technologijos universiteto istoriją: ištakas, tradicijas, veiklos sritis, pasiekimus, padalinių istoriją, žymius žmones bei reprezentuojantis šiandienos Universitetą, atskleidžiantis jo poveikį valstybės ir visuomenės raidai, reikšmę šalies mokslo ir kultūros raidai.
Muziejaus rinkiniuose kaupiamos nuotraukos, foto negatyvai, spauda ir dokumentai, suvenyrai, sportiniai prizai, dovanos, apdovanojimai, faleristikos eksponatai, drabužiai ir jų dalys, vėliavos, meno kūriniai, žymių žmonių asmeniniai daiktai, baldai, mokymo prietaisai, modeliai ir kiti eksponatai.
Muziejaus vadovai – spalvingos asmenybės
Sovietmečiu muziejus turėjo visuomeninio muziejaus statusą, todėl muziejaus vedėjams tai buvo neapmokamas visuomeninis darbas – pvz., pirmasis vedėjas – buvęs politinis kalinys, rašytojas ir vertėjas Kazys Papečkys dirbo tol, kol buvo įrengta ekspozicija, po to muziejinis darbas nebuvo vykdomas. Muziejų lankydavo ekskursijos ir svečiai, kur susipažindavo su instituto istorija. Ekskursijas mėgdavo vesti pats instituto rektorius Marijonas Martynaitis.
Muziejus neturėjo pastovaus darbuotojo, saugyklų, nebuvo kryptingai renkami eksponatai, nebuvo vykdoma eksponatų apskaita. Muziejaus ekspozicijas rengdavo rektoriaus įsakymu paskirta darbo grupė, taip 1974 m. M. Martynaičio įsakymu buvo įrengtas Komjaunimo muziejus, kuris tilpo viename kabinete.
Tik atgavus nepriklausomybę ir universitetinį statusą buvo paskirtas pirmasis etatinis muziejaus darbuotojas – Laimutis Vištakis, kuris, turėdamas tik vidurinį išsilavinimą, dirbo KPI kadrų skyriuje, vėliau buvo aspirantūros skyriaus vedėju. Jis priimdavo dovanojamus eksponatus, rūpinosi jų apskaita, naujos ekspozicijos finansavimu, vesdavo ekskursijas, tačiau nerengė parodų ir ekspozicijų.
Naująją ekspoziciją 1998 m. parengė doc. Juozas Sveikata.
Profesionali muziejinė veikla prasidėjo 2008 m. pabaigoje, kai iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus buvo pakviesta dirbti Audronė Veilentienė. Jai pradėjus dirbti buvo parašyta ir pristatyta muziejaus koncepcija, eksponatai perkelti į naujas saugyklas, parengta ir 2010 m. pradžioje atidaryta nauja ekspozicija, pradėtos rengti stacionarios parodos ir edukacinės programos, startavo virtualus muziejus, eksponatai pradėti rinkti kryptingai.
2009–2015 m. laikotarpiu eksponatų skaičius padidėjo nuo 2500 iki 5000, pradėtas jų skaitmeninimas ir mokslinis aprašymas, muziejus taip pat įstojo į Lietuvos muziejų asociaciją, prisijungė prie Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos.
Šiuo metu muziejaus vadovė ruošiasi atidaryti naują muziejaus ekspoziciją – Istorinę prof. Kazimiero Vasiliausko laboratoriją.
Muziejaus fondas pildomas KTU darbuotojų dėka
2010 m. KTU Pirkimų ir turto skyriaus darbuotojas Aleksandras Duchavičius atnešė į muziejų daugiau kaip 300 vnt. fotografijų, įdėtų į tarpukario laikotarpio dėžutes. Fotografijas jis rado Centrinių rūmų kieme buvusios Hidrotechnikos laboratorijos patalpose, seno rašomojo stalo stalčiuje. Pasirodo tai buvo Lietuvos upių hidrologijos pradininko, fotomėgėjų draugijos pirmininko prof. Stepono Kolupailos 1936–1938 m. darytos nuotraukos iš VDU dėstytojų bei studentų kelionių po Lietuvą ir kelionės po JAV.
2011 m. prof. A. Purėno giminaitis Vytautas Pedišius padovanojo daugiau kaip 500 knygų iš prof. A. Purėno bibliotekos ir keliolika nuotraukų. Už vienos knygos aplanko rasta prof. A. Purėno ranka rašytas atsišaukimo prieš tautininkų vyriausybę projektas. Tarp kitų dovanotų prof. A. Purėno knygų – Antano Juškos parengtas ir 1897 m. Peterburge išspausdintas lietuvių kalbos žodynas, kuriame lietuviškų žodžių reikšmės išverstos į rusų ir lenkų kalbas; bei knyga su Mykolo Romerio įrašu.
Viena iš dovanotų nuotraukų – ypatingai reta ir reikšminga Lietuvos istorijai: joje nufotografuotas 1916 m. vasario 23 d. įvykęs Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti skyrių atstovų suvažiavimas Peterburge.
2015 m. KTU darbuotojas Arūnas Puras atnešė į muziejų studentų bendrabutyje Nr. 5 rastą 17 a. pabaigoje išleistą knygą, parašytą senovės rusų kalba.
Beruošiant ekspoziciją Istorinėje prof. Kazimiero Vasiliausko laboratorijoje, prof. Jurgis Slavėnas apgailestavo, kad neišliko vienas seniausių laboratorijos įrenginių – A. J. Amsler&Co firmos (Šveicarija) 200 tonų galingumo presas, pagamintas XX a. 3-iajame dešimtmetyje. Vis dėlto paaiškėjo, kad šis presas buvo išsaugotas Inžinerinės mechanikos katedroje, ir 2014 m. buvo perduotas muziejui.
Muziejaus jubiliejaus minėjimo renginiai
Muziejaus 50-mečiui skirti renginiai įvyks spalio 22 d. (ketvirtadienį). Pirmoji jų dalis – 11.30 prasidėsiantis iškilmingas muziejaus filialo – Istorinės prof. Kazimiero Vasiliausko medžiagų atsparumo laboratorijos – atidarymas. Bus pristatyta edukacinė programa „Pažintis su senovine laboratorija”, kurioje svečiai susipažins su laboratorijos istorija ir pamatys veikiančias senovines Lietuvos universiteto bandymo mašinas ir kitus įrenginius.
Atidarymas vyks KTU II rūmuose (Gedimino g. 50) 116 auditorijoje. Į renginį kviečiame registruotis tel. (8 37) 300633 arba el. paštu: muziejus@ktu.lt.
Vėliau rengiamas KTU muziejaus 50-mečio paminėjimas ir koncertas, bus pristatyta kilnojama paroda „KTU muziejus: istorija ir dabartis”.
Minėjimas vyks – 13–14.30 val. KTU auloje (A. Mickevičiaus g. 37), o 14.30–15.30 val. jį pratęs pabendravimas prie kavos puodelio.
