Tobulėjančios informacinės ir komunikacinės technologijos plečia galimybes įvairiose srityse. Viena jų – nuotolinis mokymasis. Anksčiau neįgyvendinama svajone atrodęs kokybiškas nuotolinis mokymasis, kartu gaunant ir diplomą, vis labiau populiarėja ir tobulėja. Individualus mokymosi tempas, praktinių užduočių atlikimas ir atsiskaitymai naudojant naujausias technologijas bei priemones ne tik suteikia komfortabilumą, bet ir duoda daug naudos, tikina tokiu būdu besimokantys studentai.
„Ar teko klausytis paskaitų gurkšnojant kokteilį paplūdimyje? Jausmas tikrai geras“, – sako Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto Nuotolinio mokymosi informacinių technologijų (KTU IF NMIT) absolventas Andrius Astrakovas.
Jis pripažįsta, kad neturint bazinių informacinių technologijų (IT) žinių, jam nepavyko gauti norimos darbo pozicijos, todėl ieškojo būdų, kaip jų įgauti.
„Labai norėjau pakeisti savo pareigas darbe. Sužinojęs apie galimybę derinti darbą su studijomis, galimybę dalyvauti paskaitose būnant namie, studijuoti lanksčiu grafiku ir pasirinkti labiausiai reikalingus modulius, iškart ja susižavėjau. Pagrindinis mano lūkestis buvo įgauti IT žinių, ypač duomenų bazių srityje, per kiek įmanoma trumpesnį laiką“, – prisimena sėkmingai magistro studijas nuotoliniu būdu baigęs A. Astrakovas.
Istorija skaičiuoja beveik tris šimtmečius
Pasirodo, nuotolinio mokymosi istorija jau pakankamai ilga. Nuo jo atsiradimo ir per visą jo vystymosi eigą toks mokymasis, šiandien dar vadinamas elektroniniu ar internetiniu, išsiplėtė labai stipriai. Tai, kas prasidėjo 1728 m., kai Bostone, JAV Masačiusetso valstijoje buvo pasiūlytas pirmasis nuotolinio mokymosi kursas, išaugo į 165 mlrd. JAV dolerių rinką (2015 m. duomenimis). Prognozuojama, kad iki 2022 m. jos dydis sieks net 243,8 JAV dolerių.
Viena seniausių nuotolinio mokymosi formų, jau nuo 1840 m. žinoma Europoje – mokymosi kursas susirašinėjant, įsteigtas Didžiojoje Britanijoje. Lietuvoje tokio mokymosi pavyzdys yra fizikos mokykla „Fotonas“, įkurta 1972 m., kurioje mokymas taip pat vyksta korespondenciniu būdu.
Praėjusiame šimtmetyje nuotolinis mokymasis taip pat vyko per radiją, kiek vėliau ir per televiziją. 1969 m. atsiradus internetui, nuotolinis mokymasis pamažu pradėjo vystytis ir į kitas formas: universitetai iš pradžių pradėjo siūlyti internetinius kursus studentams, norintiems studijuoti per atstumą, vėliau kuriamos laipsnį suteikiančios ištisos studijų programos.
Šiais laikais nuotolinis mokymas paprastai suprantamas kaip mokymasis per internetą ar panaudojant vietinius kompiuterinius tinklus. 2003 m. daugiau nei trys ketvirtadaliai visų aukštojo mokslo įstaigų siūlė įvairius internetinius kursus, o 2014 m. net 98 proc. valstybinių aukštųjų mokyklų pasaulyje sudarė sąlygas studijuoti per atstumą. Statistika rodo, kad 2016 m. galimybe mokytis nuotoliniu būdu naudojosi 5,8 mln. studentų. Šie skaičiai tik įrodo nuolatinį nuotolinio mokymosi populiarumo augimą.
„Nuotolinis mokymasis įgyja vis daugiau įtakos ir yra pripažįstamas kaip teisėtas ir kartu itin patogus būdas įgyti kokybišką išsilavinimą“, – teigia vienas iš „LearnDash“ įmonės, kuriančios (ir parduodančios) internetinius kursus, įkūrėjų, jos generalinis direktorius Justin Ferriman.