Atkreipdama dėmesį į mažėjantį susidomėjimą tokioms šalies ateičiai svarbiomis sritimis kaip technologiniai ir inžineriniai mokslai, Švietimo ir mokslo (ŠMM) jau šiemet planuoja skirti finansavimą STEAM (angl. Science, Technology, Engineering, Art and Mathematics) centrams bei mokslo sklaidos centrui Kaune, teigiama ŠMM pranešime spaudai.
Reaguojant į darbo rinkos tendencijas, apie 50 proc. padidintas valstybės finansuojamų vietų skaičius į inžinerijos, technologijos, informatikos bei fizinius mokslus kolegijose, 8 proc. – matematikos ir fizinių mokslų studijų vietų skaičius universitetuose, tačiau šių metų stojantieji jų visų neužpildė.
Nepakankamą stojančiųjų skaičių į šias studijų kryptis daugiausia lėmė mažas matematikos, informatikos baigiamojo brandos egzamino populiarumas tarp bendrojo lavinimo mokyklų absolventų.
Kaip pastebi Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė Jurgita Šiugždinienė, dalyvaujant konkurse į inžinerijos ir technologijų mokslų studijų krypčių programas, konkursiniam balui didžiausią įtaką daro matematikos brandos egzamino įvertinimas, o šiemet šio egzamino neišlaikiusių buvo 7 proc. daugiau nei pernai.
Siekiant ateityje didinti šių visuomenei svarbių studijų krypčių populiarumą, Vyriausybė numato dar šiemet skirti finansavimą STEAM centrams, ES struktūrinių fondų, valstybės ir savivaldos lėšomis bus pradėtas kurti Mokslo sklaidos centras Kaune, Nemuno saloje.
Pasak J. Šiugždinienės, STEM mokymas, jungiantis mokslą, technologijas, inžineriją ir matematiką, turi garantuoti prieigą prie naujausių mokslo žinių, šiuolaikine mokslo įranga aprūpintų laboratorijų. „Mokytojai turi būti ne tik pedagogai, bet ir dalyko entuziastai, tyrėjai, gebantys sudominti moksleivius tiksliųjų mokslų suteikiamomis galimybėmis“.
Apžvelgdama priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, ŠMM pasidžiaugė, kad, atsižvelgiant į rinkos poreikius, šiemet 30 proc. buvo padidintas priėmimas į gyvybės mokslus universitetuose ir stojantieji užpildė visas vietas. Tuo tarpu tarp didžiausią studentų skaičių valstybės finansuojamose studijų vietose surinko KTU vykdoma Programų sistemų studijų programa.
Daugiausia studijų sutarčių šiemet pasirašyta Vilniaus, Kauno technologijos ir Vilniaus Gedimino technikos universitetuose. Norintieji studijuoti kolegijose daugiausia rinkosi Vilniaus, Kauno ir Socialinių mokslų kolegijas.
Valstybės finansuojamų studijų vietų sutartis su universitetais pasirašiusiųjų vidutinis konkursinis balas siekia 6,85 (2017 m. – 6,81). Valstybės nefinansuojamose vietose studijuosiančių vidutinis konkursinis balas siekia 5,38 (2017 m. – 5,12).
2018 m. Lietuvos aukštosiose mokyklose studijas pradės 20 805 pirmakursiai (2017 m. – 21 448), iš jų 12 787 – šių metų abiturientai (2017 m. – 12 321). 10 803 pirmakursių studijuos universitetuose (2017 m. – 11 413), 10 002 – kolegijose (2017 m. – 10 035).
