Pamatyti priešo išsidėstymą, ieškoti dingusių žmonių, valdyti riaušes ar tiesiog fotografuoti – toks bepiločių orlaivių (BO) universalumas jau pastatė juos į vieną gretą su įprastais lėktuvais civilinėje ir karinėje aviacijoje. Vieni iš BO gamybos pradininkų mūsų šalyje – Lietuvos kosmoso asociacija ir jai priklausantis Kosmoso mokslo ir technologijų institutas.
Bepiločių lėktuvų atsiradimas – ryškus istorinio dėsnio, kad karas paspartina technologijų progresą, pavyzdys. Pasaulyje žinomi angliška santrumpa UAV (Unmanned aerial vehicle), bepiločiai orlaiviai šiandien įvairiems tikslams naudojami beveik kiekvienoje šalyje. Jie savo istoriją pradėjo dar XIX a., kai Austrija link Venecijos paleido nepilotuojamus, bombų prikrautus karšto oro balionus.
Nors šie nepilotuojami orlaiviai vis tobulėjo, tačiau jų atliekamas vaidmuo vis dar buvo epizodiškas – Pirmajame pasauliniame kare buvo sukurta nepilotuojama torpeda, sprogstanti po tam tikro laiko, o Antrajame pasauliniame kare naciai į Angliją nukreipė beveik 30 tūkst. bepiločių sparnuotųjų raketų „V-1“, iš kurių, deja, 4 tūkst. sėkmingai atakavo Londoną.
Gimė per Šaltąjį karą
Pirmąja modernių bepiločių orlaivių gimimo diena laikoma XX a. 7-ojo dešimtmečio pabaiga, kai, vykstant Šaltajam karui tarp JAV ir Sovietų Sąjungos, amerikiečių žvalgybiniai lėktuvai pastarojoje šalyje buvo numušti, o pilotai paimti įkaitais. Tada nuspręsta, kad daugiau pilotų prarasti negalima ir buvo suintensyvinta bepiločių lėktuvų kūrimo programa.
BO naudojimo programos antrą kvėpavimą įgavo po 2011 m. rugsėjo 11-osios teroristinių atakų Niujorke, JAV. Tada šios šalies Centrinės žvalgybos valdyba (CŽV) pradėjo „Erelio programą“, skirtą rinkti žvalgybinius duomenis BO pagalba.
2012 m. duomenimis, JAV karinės oro pajėgos turėjo beveik 8 tūkst. BO, t.y. beveik kas trečias šios šalies karinių oro pajėgų lėktuvas – bepilotis. 2013 m. tokio tipo orlaivius gamino ir naudojo 50 pasaulio šalių, kaip Iranas, Izraelis ir Kinija – tarp šių šalių buvo ir Lietuva.
Lietuvoje – palankios sąlygos skraidyti
Vieni iš BO gamybos pradininkų Lietuvoje – Lietuvos kosmoso asociacija (LKA) ir jai priklausantis Kosmoso mokslo ir technologijų institutas (KMTI), pritaikantis juos tiek moksliniams tyrimams, tiek verslui.
Pasak KMTI direktoriaus, mokslų daktaro Domanto Bručo, institutas, pradėjęs dirbti su palydovų kūrimu, prieš keletą metų susidomėjo ir BO, mat abiejų šių aparatų veikimo principas – itin panašus.
„Nors Lietuvoje dažniausiai manoma, kad BO yra radijo bangomis valdomas lėktuvėlis, tačiau pasaulyje juo laikomas orlaivis, turintis tam tikrą intelektą ir galintis skristi pats. Jam nereikia nuolatinio žmogaus dalyvavimo – žmogus jį tik užprogramuoja“, – pasakoja D. Bručas.
Panašių aparatų taikymas civiliniams komerciniams tikslams, dėl nustatytų griežtų skrydžių taisyklių, yra labai ribotas – daugelyje Europos Sąjungos šalių civilinių BO skrydžiai yra draudžiami.
„Europoje su BO skristi už matomumo ribų yra griežtai draudžiama. Lietuvoje oro eismas mažiau intensyvus, čia skraido mažiau lėktuvų, dėl to čia ir yra palankesnės sąlygos juos vystyti – draudimai mūsų šalyje kol kas nėra griežti“, – tvirtino mokslininkas.
Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorius neslėpė, kad, vystant BO, susiduriama ir su sunkumais – tenka įveikti ne tik biurokratines kliūtis, tačiau sulaukiama pasipriešinimo ir iš įprastų lėktuvų pilotų bendruomenės, kurie bijo galimų incidentų tarp šių orlaivių ir jų valdomų lėktuvų ore.
Bepiločius kuria ir lietuvaičiai
KMTI kartu su LKA bendradarbiauja su lietuvišku startuoliu „Flyeye“, kuriančiu ir programuojančiu lietuviškus bepiločius orlaivius. Jie pritaikomi žemės ūkyje, energetikoje, naftos gavyboje, infrastruktūriniuose bei apsaugos sprendimuose, miškininkystėje.
„Pastaruoju metu šio startuolio sukurtus BO naudojame komerciniams tikslas – padedame stebėti žemę iš viršaus. Darome ne tik žemėlapius, tačiau galime itin operatyviai pateikti labai detalias reikiamos vietos nuotraukas – iš dangaus galime užfiksuoti 3 cm ilgio objektą, esantį ant žemės“, – pasakojo D. Bručas.
Pirmojo lietuviško kosminio palydovo „LitSat-1“ projekto techninės dalies vadovo teigimu, BO pasitelkiami ne tik stebint degantį mišką ir liepsnų plitimą, transporto kamščių mieste susidarymą, krovinių vežimą, tačiau ir gelbstint gyvybes – jie ieško dingusių ar pasiklydusių žmonių. Šiandien viena populiariausių paslaugų Lietuvoje – pasėlių stebėjimas. Iš oro gerai matosi, kurie jų greičiau auga, o kurie – ne tokie gyvybingi.
D. Bručas atskleidė, kad netolimoje ateityje BO orlaiviai visiškai pakeis krovininius lėktuvus.
„Jau dabar kuriami projektai, kuriuose keleiviniai lėktuvai turės tik po vieną pilotą, sėdintį lėktuvo gale įrengtoje kabinoje be langų prie monitorių. Jis, esant reikalui, galės perimti lėktuvo valdymą, tačiau lėktuvas gebės pats skristi nustatytu maršrutu. Krovinius gabenantys lėktuvai skris be žmogaus pagalbos“, – sakė jis.
LKA konkursas – jaunųjų BO kūrėjų kalvė
2014 m. spalio pabaigoje Vilniuje jau penktą kartą įvyko Lietuvos kosmoso asociacijos organizuojama tarptautinė kosmoso ekonomikos konferencija „Space Economy in the Multipolar Word 2014“ (SEMWO 2014).
Konferencijoje Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) dekanas Andrius Vilkauskas, kartu su Universiteto Gynybos technologijų instituto (KTU GTI) vadovu Algimantu Fedaravičiumi, pristatė pirmąjį lietuvių sukurtą kosminį palydovą „LitSat-1“, o taip pat įvyko ir mokomųjų palydovų „CanSat“, raketų ir BO konkurso apdovanojimai.
Šie apdovanojimai – BO kūrėjų konkurso finalinis akordas. Jau antrus metus vykusiame konkurse Molėtų aerodrome varžėsi kūrėjai iš visos Lietuvos, o viena pagrindinių užduočių komandoms – savo sukurtu BO atrasti aerodrome išdėliotus taikinius, nuskaityti ant jų esančią informaciją ir nustatyti jų koordinates.
Pilotui orlaivį leidžiama valdyti tik pakilimo ir nusileidimo metu. Jam pakilus, valdymas turi būti perleistas orlaivio sistemoms, kurios valdo skrydį pagal įvestas koordinates. Atlikus skrydį, pilotas perima orlaivio valdymą ir jį nutupdo.
Konkurso, rengiamo remiantis JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) standartais, dalyvius vertina ir speciali komisija. Visi dalyviai turi jai pateikti informaciją apie orlaivio konstrukcijos rengimą, biudžeto planavimą, numatytus rizikos lygmenis, specifikacijas mechaninei ir programinei įrangai, bei duomenis, gautus finalinių skrydžių metu.
„Konkursas reikalingas tam, kad visi konkurso dalyviai galėtų pasimokyti vieni iš kitų: ir klaidingų, ir teisingų sprendimų, pasidalintų savo patirtimis, pasiūlymais. Reikia, kad augtų jaunoji karta, kuri nebijotų kurti ir suprastų BO naudą mūsų šaliai“, – apie konkurso svarbą D. Bručas.
Lietuvą saugos penki NATO sargai
Bepiločiai orlaiviai – ir Lietuvos karinių oro pajėgų pagalbininkai (KOP). Tiesa, pasak KOP atstovų, informacija apie šalies karinėse pajėgose naudojamus BO priskiriama „nepageidaujamai informacinei sklaidai“, t.y. karinės oro pajėgos šios informacijos viešinti negali.
Bene vienintelė į viešumą prasiskverbusi informacija – Lietuvos dalyvavimas NATO Antžeminės stebėjimo sistemos projekte (ASS) (angl. Alliance Ground Surveillance, AGS). Lietuvoje ji startavo 2013 m. rudenį.
Remiantis NATO informacija, Lietuvos padangę nuo 2017 m. turėtų raižyti itin galingi 5 bepiločiai lėktuvai „Northrop Grumman RQ-4B Global Hawk Block 40“, sveriantys po 1,5 tonos, o šalyje bus kuriamos penkios mobilios antžeminės stotys bei viena pagrindinė stacionari bazė. Visi iš šių lėktuvų gaunami duomenys bus saugomi NATO.
ASS projekto vykdytojas – vokiečių kompanija „EADS Deutschland GmbH” kartu su partneriais iš Lietuvos pernai pristačiusį šį projektą. Bendrovės atstovas Günteris Heinrichsas tuomet akcentavo išmaniosios gynybos naudą.
„Bepiločiai lėktuvai leidžia realiu laiku bet kokiomis oro sąlygomis gauti duomenis apie norimą vietovę. Šie lėktuvai pakylą į 20 km aukštį, o jų radarų diapazonas siekia apie 500 km, todėl suteikia tikrai dideles stebėjimo galimybes. Jie yra išskirtinai ekonomiški – gali sklandyti ore iki 2 parų“, – sakė jis.
Naudos žvalgybai ir humanitarinėms misijoms
Programos pristatyme dalyvavęs Lietuvos krašto apsaugos ministerijos (KAM) ginkluotės ir valdymo sistemų departamento atstovas pulkininkas leitenantas Algirdas Sutkus pabrėžė ASS naudą Lietuvai tiek kariniais saugumo ir gynybos, tiek ir humanitarinių bei taikos misijų aspektais.
„Galima išskirti tris pagrindines operacijų sritis, kuriuose bus vykdoma ASS veikla: bendrasis saugumas, krizių valdymas ir kolektyvinė gynyba. Bepiločiai lėktuvai leis rinkti išsamią informaciją apie esamą situaciją.
Tai ypač efektyvu atsitikus stichinėms nelaimėms, kurių metu atskridę bepiločiai lėktuvai gali pateikti visos teritorijos realų to meto planą bei pasiūlyti geriausius atvykimo kelius ir kitą informaciją. Ši programa leis teikti humanitarinę pagalba bei vykdyti Jungtinių Tautų taikos palaikymo misijas”, – sakė A. Sutkus.
Pasak jo, sistema pasitarnaus ir nepertraukiamam situacijos vertinimui interesų zonoje.
„Žinoma, sistema vykdys ir tiesiogines karines funkcijas – rinks žvalgybinę informaciją apie karinius objektus, taikinius, jų judėjimą. Informacija apie taikinius bus pateikiama realiu laiku, todėl viskas bus kontroliuojama. ASS sistema leis pasiekti maksimalų efektą bei minimizuoti žalą civiliams,” – dėstė pulkininkas.
Gaunama medžiaga galės naudotis šiame projekte dalyvaujančios NATO valstybės, sistemą planuojama naudoti apie 20 metų. Bendra jos vertė yra apie 4,1 mlrd. litų. Šiuo metu sistemos kūrimo programoje dalyvauja 15 šalių: Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Italija, JAV, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Lenkija, Norvegija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija ir Vokietija.
Nauda įsitikino Vilniaus policija
Lietuvos kosmoso asociacijai priklausančio Kosmoso mokslo ir technologijų instituto vadovo D. Bručo, Lietuvai, neturinčiai didelės ir gerai ginkluotos armijos, būtų labai naudinga investuoti į žvalgybinius BO, kurie galėtų greitai įspėti apie artėjantį pavojų.
„Akivaizdu, kad BO yra gerokai pigesni nei įprasti žvalgybiniai lėktuvai. Vietoje vieno sraigtasparnio, galėtume nupirkti trisdešimt žvalgybinių BO. Privalumų daug – nebūtų rizikuojama žmonių gyvybe, jiems nereiktų po ilgo skrydžio pavargstančio piloto ir t.t.“, – pasakojo mokslininkas.
Be KOP, bepiločius orlaivius į pagalbą prieš porą metų pasitelkė ir Vilniaus apskrities policijos komisariatas (VAVPK).
Pasak VAVPK komunikacijos poskyrio specialisto Pauliaus Radvilavičiaus, sostinėje pareigūnams padeda viena tokia skraidyklė su vaizdo fiksavimo įranga.
„Skraidyklė pradėta naudoti 2012 metais, o ją naudojame didelių sambūrių, masinių renginių stebėjimui. Taip geriau matomas ir fiksuojamas vyksmas realiu laiku, o tai įgalina greičiau priimti reikiamus ir teisingus sprendimus bei tinkamai koordinuoti policijos pajėgų veiksmus“, – sakė P. Radvilavičius.
