Algis Junevičius: Mes palikome jūsų „Titaniką“ – kur ir kiek ilgai jis dar plauks mums, britams, tai nerūpi

Svarbiausios | 2020-03-03

ES valstybės narės 50 puslapių dokumente išdėstė savo bendrą būsimų derybų su Britanija dėl naujų prekybinių santykių poziciją. Londonas irgi apibrėžė savo prioritetus ir nustatė raudonas linijas. Britai reikalauja tik vieno – visiškos politinės ir ekonominės JK nepriklausomybės ir nuolatos kartoja, kad tai ir yra viso Brexit projekto esmė.

Pačios derybos dėl naujų prekybos sąlygų prasidės pirmąją kovo mėnesio savaitę. Kol kas sunku įsivaizduoti kaip abi pusės suderins tokias skirtingas savo pozicijas. Britanijos pasitraukimo iš ES istorija, matyt, tęsis dar ne vienerius metus. Dvišalės derybos gali tapti begalinėmis, o įvertinti ES – JK skyrybų pasekmes bus galima tik naujame dešimtmetyje.

Negali būti Singapūro prie Temzės

Londono sprendimas išeiti iš ES vidaus rinkos ir muitų sąjungos reiškia, kad po pereinamojo laikotarpio 2021 m. sausio 1 d. Bendrijos ir Jungtinės Karalystės pasienyje bus pradėta vykdyti nuolatinė muitinės kontrolė. Ji bus privaloma net esant nuliniam muitų tarifui. Bus tikrinama įvežamų prekių kilmė ir jų atitikimas ES standartams, pavyzdžiui, maisto produktams. Tai Brexit pasekmė.

Britų vyriausybei turėtų patikti pirmoji ES vyriausiojo derybininko M. Barnier idėjos dalis: Briuselis siūlo Londonui laisvą prekybą prekėmis (nulinį muitų tarifą ir nulines eksporto kvotos), kurias britai galės nevaržomai eksportuoti į ES vidaus rinką. Bet paskui seka visa eilė reikalavimų susijusių su „jeigu“ ir „bet“. O tai jau neturėtų patikti B. Johnsonui.

Britų patekimas į Bendrijos vidaus rinką yra siejamas su ES nustatytų standartų laikymusi. Ir visiškai nesvarbu ar tai būtų aplinkos apsaugos, klimato politikos, vartotojų teisių sritys ar valstybės pagalbos teikimas, įskaitant, subsidijas ir mokesčių lengvatas įmonėms. Maža to. ES nori bet kokiu būdu turėti garantijas, kurios galėtų būti apibrėžtos raštu arba įtvirtintos net Sutartyje.

ES politikai ilgą laiką pabrėždavo, kad labiausiai bijo visuotinai žinomo scenarijaus „Singapūro prie Temzės“, kuriame Londonas nuspręstų šiek tiek sušvelninti savo taisykles, kad sudarytų verslui prie Europos vartų labiau konkurencingesnes sąlygas.

Ar sutiks Londonas su „Level Playing Field“ sąlygomis?

ES atsisakys muitų tarifų ir kvotų įvedimo tik tuo atveju, jeigu Londonas laikysis Briuselio žargonu vadinamų Level Playing Field (lygaus žaidimo lauko) sąlygų. Tai yra įvairūs ES reikalavimai, kuriuos Bendrija kelia prekių gamybai ir 20 mln. savo įmonių. Kalba eina apie daugybę teisinių aktų taikomų gamybos procesui: ekologinės normos, socialiniai reikalavimai, tokie kaip, pavyzdžiui, darbuotojų apsauga, taisyklės ribojančios valstybės pagalbos teikimą, įvairios mokestinės lengvatos ir aktai skirti apsaugoti vartotojus (maisto produktų įpakavimas ir ženklinimas etiketėmis, regioninių produktų apsauga ir maisto produktų sauga).

Level Playing Field principas – be galo svarbus ES šalims, glaudžiai susijusioms su Jungtine Karalyste per įvairias prekybos ir tiekimo grandines. Tokius reikalavimus ES taiko savo įmonėms. JK verslininkai, nesusiję su aukštais ir to pasėkoje brangiais ES standartais, galėtų sutaupyti milijonus gamybos išlaidų. Todėl laikantis „nulinių muitų tarifų ir nulinės kvotos“ taisyklės, ES gamintojai atsidurtų blogesnėse konkurencinėse sąlygose.

Net dabartinis ES reikalavimas, kad britai nemažintų savo standartų identiškų ES standartams, irgi gali būti ginčytinas. Jau dabar Paryžius gamybos procesui kelia žymiai griežtesnius reikalavimus. Ateityje Londonas turėtų keisti kai kuriuos ES standartus ir pritaikyti juos prie būsimų kai kurių ES standartų, pavyzdžiui, dėl išmetamo CO2 kiekio pramoninėje gamyboje.

Ginčo objektas – lygios galimybės verslui

Svarbiausias britams adresuojamas reikalavimas yra toks: prekybinė sutartis bus pasirašyta tada, kai jie pripažins Level playing field principą. Aišku viena: nuostatos dėl lygių galimybių verslui bus pagrindinis derybų dėl būsimos prekybinės sutarties ginčo objektas. Gali atsitikti taip, kad įmonės bus priverstos laikytis ir ES, ir JK sistemų. Tuo atveju derybininkams reikės susitarti dėl abipusio kiekvienos iš jų standartų bei vertinimo procesų pripažinimo.

B. Johnsonas, priešingai negu buvusi šalies premjerė T. May, pareiškė, kad būtent Brexit suteikė galimybę atsisakyti ES taisyklių ir standartų. Ir jis jų neketina laikytis ar priderinti savo šalies įstatymų prie Bendrijos. ES Teisingumo Teismas negali turėti JK kažkokios jurisdikcijos. Britai ruošiasi vykdyti struktūrines reformas ir nori suteikti valstybinę paramą ekonomikos pertvarkai ir naujų technologijų plėtrai. Londonas reikalauja vieno – visiškos politinės ir ekonominės JK nepriklausomybės. Todėl ES negali reguliuoti konkurencijos sąlygų prekyboje. Be to, Londonui priėmus Level Playing Field sąlygas tai prieštarautų pačiai britų suvereniteto idėjai, kuri ir yra viso Brexit projekto esmė. Todėl B. Johnsonas bus pasirengęs net nutraukti derybas. Be to, pagal esamą dabartinę situaciją, Bendruomenių rūmai net neprivalo patvirtinti naujos išsiderėtos prekybinės sutarties.

Kanados ar Australijos modelis?

Tokia griežta B. Johnsono pozicija pastato ES į keblią padėtį. JK nori antros CETA (Comprehensive Economic and Trade Agreement): tokio prekybinio susitarimo, kokį ES 2016 m. pasirašė su Kanada. Šis modelis būtų labiau liberalus ir mažiau reguliuojamas. Pats Briuselis šį susitarimą vadina moderniausiu iš visų kada nors Europos sudarytų susitarimų. Tokia sutartis nereikalautų Londono nuolatos koreguoti ES taisyklių ir laikytis ES reglamentų. Tačiau ar toks sutarčių sąlygų palyginimas galimas?

CETA susitarimas nepanaikino visų tarifų ir kvotų. Pavyzdžiui, tarp ES ir Kanados ribojamos prekybos apimtys kiauliena ir jautiena bei kai kuriais kitais maisto produktais. CETA neapima ir paslaugų sektoriaus, kuris užtikrina JK 80% darbo vietų. O Kanados įmonės gali veikti ES vidaus rinkoje tik gavusios reikalingus leidimus. Todėl M. Barnier pažymėjo, kad būsimas ES prekybinis susitarimas su JK negali būti 2016 m. ES – Kanados susitarimo analogas. Skirtumai atsiranda ir dėl Kanados ekonomikos dydžio bei esamo didelio atstumo tarp dviejų rinkų. Londonas yra žymiai arčiau ES ir jo prekybos apimtys su ES žymiai didesnės. JK pareiškė, kad nori būti Kanada. Bet problema ta, kad JK – tai ne Kanada.

Atmetus Kanados modelį lieka antrasis variantas: „Australijos modelis“. Tai reiškia, kad atgims rizika „no deal“ ir tuomet reikės pereiti prie prekybos pagal PPO taisykles. B. Johnsonas tokį variantą laiko patraukliu britams ir prilygina jį dabartiniams ES – Australijos prekybiniams santykiams. Toks pasirinkimas neprieštarautų ir pačiai britų suvereniteto idėjai, kuri įkūnyta pačiame Brexit.

Be susitarimo su ES kiti JK pagrindiniai prioritetai yra JAV ir Japonija. ES didžiausia JK eksporto partnerė. Jai tenka 44 proc. britų eksporto ir 53 proc. importo. Už ES ribų JK daugiausia eksportuoja į JAV (13,3 proc. bendros eksporto apimties) ir Kiniją (4,8 proc.).Lietuvos eksportas į JK sudaro apie 1,1 mlrd. Eur. Tai devinta pagal eksporto apimtį Lietuvos prekybos partnerė.

Londono prioritetas – prekybinė sutartis su JAV?

Tačiau panašu, kad kompromiso paieškos kol kas mažai domina B. Johnsoną. Ir štai kodėl. Arba jis dabar blefuoja, arba jo prioritetas – kuo greičiau pasirašyti prekybinę sutartį su JAV. Prie šios sutarties dabar daugiausia dirbama ir ja ketinama pakeisti britų prekybinius santykius su ES. JAV prezidentas D. Trumpas ne kartą pareiškė, kad Londonas ir Vašingtonas juda link „fantastiško susitarimo“, kuris bus sudarytas iškarto po „Brexit“.

Vertinant B. Johnsono pasisakymus, atsižvelgiant į šio susitarimo lūkesčius, tampa akivaizdu, kad JK-ES santykiai jam nėra tokie svarbūs. O tai reiškia, kad jį mažai jaudina ar sugebės abi pusės iki metų pabaigos pasiekti susitarimą. Todėl B. Johnsonas derybų su ES pradžios išvakarėse daro labai griežtus ir keistokus pareiškimus. Pats D. Trumpas visaip skatino JK pasitraukti iš ES ir net pranašavo jai greitą mirtį. JK premjeras tarp eilučių Briuseliui siunčia tokią žinutę: mes palikome jūsų „Titaniką“, kur ir kiek ilgai jis dar plauks mums, britams, tai nerūpi.

Algis Junevičius yra Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorius, Europos Sąjungos politikos ekspertas.

Download WordPress Themes
Download Best WordPress Themes Free Download
Download Best WordPress Themes Free Download
Download Premium WordPress Themes Free
free online course
We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku