Aplinkai draugiškas verslas – galimybė ar būtinybė?

„Tvarumas yra kompleksiška sąvoka; juo siekiama pašalinti galimą veiklos neigiamą įtaką aplinkai, todėl tai apima daug sričių ir įrankių, įskaitant tvarumo tikslų integravimą į organizacijos strategiją, procesų optimizavimą bei inovacijas“, – teigia „Mars Lietuva“ korporacinių reikalų vadovas Mindaugas Rupšys.

Tvarumas versle susijęs ir su darbuotojų gerove – psichologine ir fizine. Anot „KTU WANTed karjeros dienų 2023“ partnerio „Vinted“, ne mažiau svarbu sutelkti jėgas siekiant tvarios darbuotojų socialinės gerovės, kurią įmonė užtikrina siūlydama hibridinį darbo modelį ir namų biuro įsirengimo biudžetą, suteikdama papildomą sveikatos draudimą, įvairius vidinius psichologinės ir fizinės sveikatos ugdymo užsiėmimus ar mokymosi biudžetus, kad darbuotojai galėtų nuolat tobulėti tose srityse, kurios jiems atrodo svarbios.

Prie teigiamo pokyčio gali prisidėti visi

Siekiant tvarios verslo plėtros, įmonėms rekomenduojama įtraukti tvarumo tikslus į įmonės strategiją bei rengti tvarumo ataskaitas. Tačiau Kauno technologijos universiteto Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (KTU NIVC) vadovo Mindaugo Bulotos teigimu, tikri pokyčiai pasiekiami atliekant konkrečius veiksmus.

„Verslo kontekste tvarumas dažniausiai reiškia gamybos ar paslaugų teikimo procesą, kuris nenaudoja ar naudoja kuo mažiau iškastinių, neatsinaujinančių išteklių. Gamyboje tai galėtų būti žaliosios elektros energijos naudojimas ar išmanus gaminio dizainas, kuriam pagaminti reikia mažiau medžiagų. Be abejo, darnumas apima ir tiekimo grandinių valdymą bei patį verslo modelį. Todėl natūralu, kad tvarumas versle neatsiejamas nuo nuolatinių tobulinimo procesų ir inovacijų diegimo“, – sako M. Bulota.

Nors gali atrodyti, jog šie procesai nėra tiesiogiai susiję su visais įmonės darbuotojais, ekspertai teigia, jog tvarumas – visų atsakomybė, o nuostata, jog pokyčiai versluose ar organizacijose prasideda nuo jų vadovų, nėra teisinga. Anot M. Rupšio, mažinti neigiamą įtaką aplinkai gali visų lygių ir grandžių atstovai.

„Vadovų užduotis yra išnaudoti strateginius įrankius – formuoti įmonės strategijos, politikos procedūras, o tuomet visų darbuotojų pareiga – užtikrinti atitinkamų politikų laikymąsi. Pradėti nuo savęs galime kiekvienas iš mūsų, peržiūrėdami su savo asmeninėmis funkcijomis susijusias veiklas, optimizuodami joms reikalingus išteklius“, – sako M. Rupšys.

Jam pritaria ir pirmasis Lietuvos vienaragis „Vinted“, per paskutinį investicijų pritraukimo raundą įvertintas 3,5 mlrd. eurų, kurio teigimu prie teigiamo pokyčio gali prisidėti visi darbuotojai. Šioje įmonėje kiekvienas jai priklausantis specialistas gali pareikšti savo nuomonę, dalyvauti priimant sprendimus ar imtis savo iniciatyvos. Tad vadovo vaidmuo šiame procese – skatinti darbuotojus prisidėti prie reikšmingų pokyčių.

„Manau, norėdami darbuotojų aktyvumo vadovai turi juos įgalinti – visų pirma suteikti žinių ir informacijos apie tvarumo principus ir jų svarbą, sukurti galimybes prisidėti prie tvarumo tikslų įgyvendinimo savo ar įmonės veikloje, skatinti už tokį indėlį. Be abejo, vadovai ir patys turi rodyti pavyzdį“, – teigia „Mars Lietuva“ korporacinių reikalų vadovas.

Būti tvariam verslui apsimoka finansiškai

Tvarumas šiais laikais svarbus ne tik verslo partneriams, visuomenininkams, bet ir kitiems šalies gyventojams, o ypač – įmonių ir organizacijų klientams. „Vinted“ poveikio klimatui ataskaita atskleidė, kad 20 proc. pirkėjų naudojasi įmonės paslaugomis, nes juos motyvuoja aplinkosaugos ir socialiniai klausimai. Tai rodo, kad vartotojai vis labiau vertina pirkimo poveikį.

Ekspertai sutaria, jog ateityje tvarumo klausimas taps dar svarbesniu, todėl verslai turi pradėti rūpintis poveikiu aplinkai jau šiandien.

„Jei verslas kryptingai siekia tapti tvariu jis neabejotinai turi konkurencinį pranašumą. Visų pirma dėl to, jog tik tvarus verslas ilguoju laikotarpiu gali būti perspektyvus, tačiau yra ir kitų, lengviau pamatuojamų aspektų, pavyzdžiui, vartotojų lūkesčiai. Vis daugiau vartotojų yra linkę rinktis tvaraus verslo teikiamas prekes ar paslaugas, todėl tvarumo siekiantis verslas gali sulaukti daugiau klientų. Taip pat, investicijos į tvarumą gali sumažinti įvairių resursų sąnaudas“, – sako „Mars Lietuva“ korporacinių reikalų vadovas.

KTU NIVC vadovas M. Bulota pastebi, jog pastaruosius keletą metų Lietuvoje įmonių noras kurti tvaresnius produktus yra ypač jaučiamas.

Kadangi pirmasis žingsnis siekiant tvaresnio verslo yra nereikalingų procesų atsisakymas, tvarumo šalutiniu poveikiu tampa optimalesni įmonės ar organizacijos procesai, nešantys finansinę naudą.

„Žiūrint ilgesnėje perspektyvoje, be abejo, tvarius verslo modelius diegiančios įmonės turi daugiau galimybių, nes tarša kainuoja ir ateityje kainuos dar daugiau. Ne tik dėl didėjančių mokesčių, bet ir dėl vartotojų pasirinkimo rinktis tvaresnius produktus ar paslaugas. Visiems žinoma, kad iškastinių medžiagų kaina yra veikiama įvairių veiksnių, nes šių medžiagų kiekis yra ribotas, kai tuo tarpu atsinaujinančių šaltinių kiekis nėra ribotas“, – teigia M. Bulota.

„Tvarumas“ – ne žodis, o konkretūs veiksmai

Tvarumo siekiančios įmonės susiduria su dar vienu iššūkiu – jau dešimtmetį kalbant apie 17 Jungtinių Tautų Darnaus Vystymosi Tikslų bei įvairiems verslams viliojant vartotojus tuščiais pažadais, darosi vis sunkiau atkreipti aplinkinių dėmesį į tinkamas praktikas. M. Rupšys pastebi, jog pastaruoju metu netinkamų žodžio „tvarumas“ vartojimo pavyzdžių – gausu.

„Žodis tvarumas pastaruoju metu tikrai naudojamas daug kur ir nebūtinai pagal paskirtį. Tikiuosi, tai laikina, kol organizacijos tvarumą priims kaip neatsiejamą veiklos principą liečiantį visas veiklos dalis, o ne išskirs kaip atskirą projektą. Kaip bebūtų, šioje kelionėje svarbu būti skaidriems ir kalbėti apie konkrečius veiksmus ir jų rezultatą“, – teigia „KTU WANTed karjeros dienų 2023“, vyksiančių spalio 19 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje, partnerio atstovas.

„Vinted“ teigimu, pats terminas gali apimti daug skirtingų sričių – išteklių naudojimą, poveikį aplinkai, produktų socialinį poveikį, kol galiausiai pats žodis „tvarus“ gali reikšti viską ir nieko tuo pačiu metu. Dėl šios priežasties įmonė jį vartoja atsargiai, o vartotojams stengiasi aiškiai komunikuoti, kokius pasirinkimus jie gali priimti ir kokį poveikį tai daro aplinkai. Pavyzdžiui, jog perkant naudotą, o ne naują prekę, išvengiama emisijų, mat daiktui suteikiamas antras gyvenimas ir jis nėra išmetamas.

Taip pat svarbus ir gamtai draugiškesnio prekių pristatymo būdo – į paštomatą, o ne į namus – pasirinkimas.

Įmonėms, siekiančioms išvengti „žaliojo smegenų plovimo“ bei dėl to mažiau komunikuojančioms apie tinkamas praktikas, „Mars Lietuva“ korporacinių reikalų vadovas pataria turėti konkretų veiksmų planą.

„Visų pirma reikia turėti ilgalaikę strategiją su konkrečiais veiksmais ir planais. Tada gelbsti skaidrumas – galime matuoti organizacijos progresą tvarumo tiksluose, pasitelkti nepriklausomą vertinimą, įtraukti suinteresuotas šalis“, – sako M. Rupšys.

Jam pritaria ir „Vinted“, atkreipdami dėmesį į tai, jog visuomenė turi priėjimą prie itin didelio informacijos kiekio, todėl vienaip ar kitaip dažniausiai paaiškėja, kai organizacijos imasi melagingų tvarumo iniciatyvų tik dėl teigiamo įvaizdžio ar siekia užmaskuoti kitas problemas. Anot jų, tvarumo iniciatyvos neturi būti daromos dėl „varnelių“ ataskaitose – jei organizacijos sieks realių, naudingų pokyčių ir apie tai skaidriai komunikuos, visuomenė tai įvertins.

Pasikalbėti su „Mars Lietuva“ bei „Vinted“ atstovais apie karjeros galimybes ir tai, kokių tvarumo tikslų įmonės siekia bus galima jau spalio 19 dieną, didžiausiame Baltijos šalyse jaunimo ir įmonių atstovų kontaktų renginyje „KTU WANTed karjeros dienos 2023“.