Loreta Huber: Dirbtinio intelekto amžius reikalauja komunikacijos įgūdžių, tačiau kitokių nei įprasta

Svarbiausios | 2020-01-30

Kelno Ekonominių tyrimų instituto mokslininkų pateikti duomenys apie besikeičiančią darbo rinką ir įvairių kompetencijų poreikį rodo, jog ketvirtosios pramonės revoliucijos laikotarpiu, per artimiausius 5 metus labiausiai augs komunikacijos ir technologinių įgūdžių poreikis: nuo 72%  iki 83 %; planavimo, organizacinių įgūdžių ir savarankiško darbo svarba didės nuo 69% iki 82%. Tuo tarpu gebėjimas naudotis technologiniais įrankiais atitinkamai nuo 53% iki 61%.

Ir tai skamba gana logiškai. Komunikacija yra didelė kiekvienos organizacijos ir žmogaus veiklos dalis, neatsiejamas visuomenės progreso variklis. Todėl, tobulėjant technologijoms, labai svarbu sugebėti jas įdarbinti.

Jų išnaudojimas padeda paspartinti kai kuriuos komunikacijos procesus, reaguoti greičiau ir efektyviau, nors kartu, ypatingai svarbu nepamiršti klasikinės komunikacijos ir rasti balansą tarp technologijų, dirbtinio intelekto ir žmogiškojo faktoriaus, kuris niekada nebus eliminuotas.

Komunikacijos kompetencija versle – svarbesnė nei bet kada

Technologijos neabejotinai atveria naujus kelius komunikacijai, o didėjantis žmonių, dirbančių pasaulinėse organizacijose, skaičius lemia sumanių „komunikatorių“ poreikį. Vis dažniau darbuotojai bendradarbiauja įgyvendindami projektus biuruose, kuriuos skiria tūkstančiai kilometrų, o kultūriniai skirtumai gali tapti komunikaciniu barjeru ir pagilinti komunikacijos kompetencijos trūkumus.

Tai, savo ruožtu, gali sukelti mažų nesusipratimų, kurie kai kuriais atvejais gali peraugti į didesnius konfliktus. Todėl veiksmingų komunikacijos priemonių žinojimas yra viena pagrindinių, o gal svarbiausia, bet kurios pasaulinės korporacijos kompetencija.

Visiems žinoma, jog verslo sėkmė priklauso nuo geros išorinės ir vidinės komunikacijos. Bendrovės „APPLE“, „Prada“ ar „BMW“ yra geriausi efektyvios komunikacijos pavyzdžiai. Kita vertus jau nebeužtenka turėti keletą kvalifikuotų „komunikatorių“ administraciniuose padaliniuose. Šių dienų verslas įgauna kiek kitokią formą nei prieš 10 ar 15 metų.

Norėdamos išlikti konkurencingomis produktų ar paslaugų pardavime, įmonės keičia verslo strategijas. Šiandien nauji konkurentai atsiranda taip greitai, kad organizacijos turi nuolat keistis ir tobulėti. Greitas reagavimo laikas reikalauja, kad visi darbuotojai būtų kompetentingi „komunikatoriai“. Tokiu būdu verslo įmonėse formuojasi komandos. Komandų, kaip pagrindinio verslo vieneto, atsiradimas reiškia, kad žmonės turi žinoti, kaip efektyviai bendrauti ir greitai pasiekti sutarimą. Jie turi žinoti, kaip savarankiškai spręsti sudėtingas problemas, kaip valdyti konfliktus.

Ateitis: kaip technologijos keičia komunikaciją

Mokslas šiandien vis geriau supranta smegenyse vykstančius informacijos priėmimo ir perdavimo procesus. Todėl kyla klausimas, ar neturėtume ieškoti kuo daugiau priemonių, kad įsitikintume, jog mūsų svarbiausi pranešimai yra išgirsti, o informacija yra suprasta?

Kai ruošiamės perduoti svarbiausias žinutes, visada kyla klausimas, ar tai veiks? Ar tai padarys norimą poveikį mano auditorijai? Turėdami pakankamai išteklių, investavę į bandymo auditorijas, tikslines grupes ir tam tikras žiniasklaidos stebėjimo platformas, galite bandyti ieškoti atsakymo į šį klausimą. Deja, šie brangūs ir daug laiko reikalaujantys metodai daugeliui kompanijų ir daugumai asmenų šiandien yra netinkami.

Taigi, technologijos ir duomenų mokslo pokyčiai paskatino naujo tipo komunikaciją, t. y. komunikaciją naudojantis dirbtiniu intelektu (angl. artificial intelligence – AI). Jis gali padėti objektyviai ir efektyviai nustatyti, kaip jūsų pranešimas ir jo pateikimas paveiks tikslinę auditoriją, nes šiandieninės technologijos leidžia žmonių bendravimą versti į kompiuteriu apdorojamą kalbą ir mes jau galime atlikti automatinį turinio vertinimą.

Pasitelkę dirbtinį intelektą (DI), t. y. naudodami algoritmus, sukurtus ilgus metus vykdomų auditorijos suvokimo ir komunikacijos tyrimų pagrindu, atversime kelius turinio analizei pagal įvairias charakteristikas. Dirbtinis intelektas atsakys į šiuos klausimus: ar jūsų auditorija suvoks jūsų žinią? Ar jiems ji bus aiški? Patraukli? Ar ji bus aiškesnė ir patrauklesnė nei paskutinis jūsų konkurentų pristatymas?

Dar viena priežastis, kodėl komunikacijos profesionalai naudojasi dirbtiniu intelektu: tyrimai atlikti JAV rodo, kad nors komunikacijai skiriame net 80% savo laiko, o komunikacijos specialistas pirmiausia turi išmanyti objektą, kurį komunikuoja, dažnu atveju mes patys suvokiame tik nuo 5% iki 20% signalų, kuriuos siunčiame kitiems.

Komunikacija 4.0: žmogiškasis faktorius ir kokybės samprata

Skaitmeninės priemonės suteikia galimybę žmonėms greičiau, geriau ir pigiau atlikti savo darbą, tačiau nepaisant neginčijamos technologijos svarbos mūsų kasdieniniame gyvenime, „žmogiškosios sėkmės faktorius“ vaidina pagrindinį ir lemiamą vaidmenį įgyvendinant bet kurį projektą.

Dar vienas tyrimas, kurį 2019-aisais metais atliko jau minėtas Kelno Ekonominių tyrimų instituto mokslininkai, patvirtino, kad technologijos yra tik vienas iš daugelio besikeičiančios ekonomikos  aspektų, o dirbtinio intelekto, daiktų interneto, skaitmenizacijos amžiuje visos visuomenės sistemų pertvarka turi būti nukreipta į žmones ir įgūdžius bei jų tobulinimą.

Tyrime dalyvavusiųjų atsakymai rodo, jog net 90% proc. apklaustųjų įvardino šiuos svarbiausius minkštuosius įgūdžius reikalingus darbe: komunikacijos (angl. communication), pokyčių valdymo (angl. change management) ir gebėjimo dirbti komandoje (angl. teaming).

Apklausos dalyvių teigimu, svarbiausi įgūdžiai, kurių prireiks kokybės vadybos lyderiams per artimiausius  penkerius metus bus komunikacijos, pokyčių valdymo, strateginio bei ilgalaikio planavimo įgūdžiai, kurie atspindi esminį lyderių vaidmenį kuriant į kokybę orientuotą kultūrą visoje organizacijoje.

Akcentuodami komunikacijos įgūdžių svarbą, Vokietijos ekspertai paaiškino, kad 4.0 kokybei pasiekti itin svarbus yra „pasakojimas su duomenimis“ (angl. „storytelling with data“).

Indėnų patarlė sako, jog „Tie, kurie pasakoja istorijas – valdo pasaulį“, o skaitmeninis istorijų pasakojimas yra daugiau nei tik būdas pasiekti klientus – tai būdas juos įtraukti ir iš jų mokytis. Rinkodaros specialistai turėtų suklusti: šiandien sėkmei pasiekti kiekviena organizacija gali naudotis įžvalgomis, surinktomis iš skaitmeninių istorijų pasakojimų.

Taigi, 4.0 komunikacija reikalaus technologinių ir informacijos valdymo įgūdžių, bus kupina spalvų ir svaiginančių šviesų, tačiau taip pat turės pasiekti, užtikrinti ir įtvirtinti santykių kokybę, empatiją bei atvirumą dialogui.

Loreta Huber yra Kauno Technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė

Download Best WordPress Themes Free Download
Download WordPress Themes
Download WordPress Themes Free
Free Download WordPress Themes
free download udemy course
We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku