Net du KTU doktorantai ‒ Andrius Petrėnas ir Solventa Krakauskaitė ‒ tapo Lietuvos mokslų akademijos (LMA) organizuojamos penktosios Jaunųjų mokslininkų konferencijos „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“ laureatais. A. Petrėnas ir S. Krakauskaitė nurungė 40 doktorantų iš kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų ir gavo solidaus dydžio stipendijas.
Pirmajame etape buvo atrinkti 10 kandidatų iš 40, vertinant pranešimų mokslinį lygį, o antrajame jauniesiems tyrėjams reikėjo įrodyti mokslinio tyrimo pritaikomumo versle galimybes. Tiek A. Petrėno pranešimas apie paroksizminio prieširdžių virpėjimo ambulatorinės stebėsenos sistemą, tiek S. Krakauskaitės pristatytas darbas apie inovatyvų neinvazinio smegenų intrakraninio slėgio matuoklį, sulaukė palankaus įvertinimo iš mokslininkų ir informacinių technologijų verslo atstovų sudarytų komisijų.
„Gautas įvertinimas yra svarbus visų pirma todėl, kad konkursas vyko dviem etapais, t.y. pirmajame etape pranešimus vertino komisija sudaryta iš mokslininkų, o antrajame – komisija, sudaryta iš informacinių technologijų verslo atstovų. Šis pasiekimas suteikė man dar daugiau pasitikėjimo, kad atlikti tyrimai svarbūs ne tik moksline, tačiau ir praktine prasme“, ‒ teigė premijos laimėtojas A. Petrėnas.
Komisijai KTU doktorantas pristatė paroksizminio prieširdžių virpėjimo ambulatorinės stebėsenos sistemą, kuriai išvystyti paskyrė 5 pastaruosius metus. Šio darbo paskirtis – automatiniu būdu atpažinti labiausiai pasaulyje paplitusios širdies aritmijos pirminius epizodus, kurie atsiranda ligos vystymosi pradžioje ir gali būti ypač trumpi bei neretai be ryškesnių simptomų. Pasiūlytu metodu galima patikimai atpažinti net pačius trumpiausius prieširdžių virpėjimo epizodus, trunkančius tik kelias dešimtis sekundžių.
„Laiku nustačius prieširdžių virpėjimą, atsirastų galimybė paskirti gydymą ir užkirsti kelią grėsmingoms komplikacijos, pavyzdžiui, smegenų insultui ar širdies veiklos nepakankamumui“, ‒ komentavo A. Petrėnas.
Premijos laureato teigimu, šis įvertinimas neabejotinai pakėlė motyvaciją atkakliai dirbti toliau. „Tyrėjo darbas retai kada apsiriboja oficialiomis darbo valandomis ir labai dažnai pareikalauja laisvalaikio vakarų, savaitgalių ir net dalies atostogų, todėl panašaus pobūdžio parama yra svarbi, siekiant išlaikyti motyvaciją nemažinti darbo tempų ir ateityje“, ‒ sakė doktorantas.
Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų industrijos asociacija „Infobalt“, bendradarbiaudama su IT verslo įmonėmis, jaunųjų mokslininkų skatinimui per penkerius metus skyrė 30 tūkst. eurų. Per šį laikotarpį įsteigta iš viso trisdešimt nuo 200 iki 3 000 eurų dydžio įvairios paskirties stipendijų.
