Prezidentė Dalia Grybauskaitė interviu Lietuvos radijui neseniai pareiškė, kad mūsų šalies ekonomika 2015 m. augs daugiau nei 3 proc. Ar ši optimistinė prognozė pasitvirtins, priklausys nuo daugelio veiksnių ir prielaidų. Viena svarbiausių jų – kaip klostysis situacija Ukrainoje.
Įvykiai šioje valstybėje jau skaudžiai smogė Lietuvos žemės ūkiui. Apie pusė viso pagaminamo pieno, o taip pat ir mėsos bei daug daržovių, buvo eksportuojama į Rusiją, aktyvūs buvo ir vežėjai. Dėl situacijos Ukrainoje taikomų ekonominių sankcijų, Rusijos rinka užsidarė. Jei nepavyks rasti alternatyvių rinkų, produkcija bus prarasta. Pasekmės tokiu atveju būtų skaudžios, nes liestų ne tik ūkininkus, bet ir perdirbėjus, aptarnavimo, finansų sektorių. 2013 m. Lietuvos eksportas į NVS šalis sudarė 32 proc. (27 mlrd. Lt) viso eksporto.
Visgi, nors ekonominiai rodikliai rodo, kad Rusijos eksporto sankcijos „užkabino“ Lietuvą, mano manymu, tragedijos nėra, nes žemės ūkis neturi labai didelės įtakos BVP (bendrajam vidaus produktui) – 3,2 procento. Be abejo, šis sektorius labai svarbus užimtumo prasme, nes jame dirba daug žmonių (147 tūkst.). Pieno sektoriaus dalis Lietuvos žemės ūkyje tėra 15 proc.
Kita vertus, esant konfliktinėms situacijoms keičiasi ekonomikos struktūra ir gali atsirasti kitos augimo kryptys, sparčiai vystytis kitos pramonės šakos.
Ekonomikos augimui taip pat labai svarbu, kad žmonės nekeistų savo vartojimo įpročių, nepasiduotų bereikalingai panikai. Jei vartotojai perka mažiau, lėtėja ir visa ekonomika. Lietuviai šiandien yra žymiai protingesni, racionaliau mąstantys nei, pavyzdžiui, 2005 metais, kai pradėjo pūstis nekilnojamojo turto burbulas, tačiau tam tikras jautrumas yra. Reikia nepasiduoti nei panikai, nei pernelyg dideliam entuziazmui, ypač tai liečia turinčius savo verslą.
Žinoma, Lietuvos atveju labai svarbi ir ekonominė bei politinė situacija ne tik Rusijos, bet ir kitose eksporto rinkose, nes daugelis mūsų šalyje pagamintų prekių realizuojamos užsienyje.
ES valdžios institucijos, Europos centrinis bankas ėmėsi konkrečių Europos ekonomiką skatinančių veiksmų. Tai nuteikia optimistiškai. Visgi nereikia pamiršti situacijos Ukrainoje ir su ja susijusių politinių ir ekonominių įvykių. Su jais tiesiogiai susijusi ir Lietuvos, ir visos ES ekonominė situacija, nes visi sėdime vienoje valtyje. Visada stabiliam ekonomikos augimui kenkia staigūs politikos pokyčiai.
Žvelgiant bendriau į ekonomikos vystymosi perspektyvas, reikia suprasti, kad šiais laikas klestėti galima tik naujovių (inovacijų) pagrindu. Nebūtinai tai turi būti labai gudrios technologijos, bet labai svarbu originalios prekės, paslaugos, naujos rinkos, nišos. Konkuruoti su jau įsitvirtinusiais gamintojais senomis technologijomis sunku, nes dauguma tose senose rinkose gamina tą patį ir labai aštriai konkuruodami vienas su kitu.
Lietuva galėtų dar sėkmingiau pasinaudoti pastaruoju metu ryškėjančia nauja pasauline tendencija ne „outsource‘inti“, o „insource‘inti“ atgal gamybą, perkeltą į Kiniją ir kitas pigios darbo jėgos šalis. Lietuvoje yra dar sąlyginai nebrangi, kvalifikuota patikimai dirbanti darbo jėga, todėl svarbu pritraukti didelių bankų IT centrus, kitas dideles įmones, kurios atneša dideles investicijas ir čia kuria didelę pridėtinę vertę.
