„Labas rytas, ponios ir ponai. Kaip nuostabu, kad mano pirmasis vizitas šalyse narėse, tapus Europos komisaru, vyksta mieste, kuris taip primena mano gimtąjį miestą“, – lietuviškai į Kauno technologijos universitete (KTU) vykusios konferencijos „Lietuvos mokslas ir pramonė 2014: slėniai – paskata inovacijų ekonomikai“ dalyvius kreipėsi Europos komisaras mokslui, moksliniams tyrimams ir inovacijoms Carlosas Moedas. Lietuviškai prabilusio portugalų kilmės pareigūno žodžius palydėjo ilgi plojimai.
Kalbą apie mokslo ir verslo slėnius Europoje eurokomisaras pradėjo nuo krepšinio. C. Moedas prisiminė 1992-uosius, kai mūsų nacionalinė rinktinė laimėjo prieš tuometinę Sovietų Sąjungos komandą. Maža šalis su dideliu laisvės troškimu prieš sovietinę imperiją, drąsa ir atkaklumas prieš galią. Istorijos moralas, pasak jo, aiškus.
„Galime investuoti į technologijas ir infrastruktūrą, tačiau nieko nepasieksime, jei nesusitelksime bendram tikslui – kad Europa išnaudotų visą savo potencialą“, – įsitikinęs C. Moedas.
Europoje sukuriama trečdalis viso pasaulio žinių, o 62 proc. Europos Sąjungos ekonomikos augimo priklauso nuo inovacijų, tačiau C. Moedas nuomone, tam, kad žinios pavirstų eurais, turime daug dirbti kartu. Vizito Kaune proga Europos komisaras pasidalino mintimis apie Europos ir Lietuvos ateitį, kuriant inovacijų ekonomiką.
– Kokie pirmieji jūsų įspūdžiai apie naująjį KTU Mokslo ir technologijų centrą bei Technologinio verslo inkubatorių?
– Mano pirmieji įspūdžiai labai geri, nes tai, ką šiandien mačiau yra inovacijų esmė – tyrimai, pritaikyti versle. Mačiau tokių produktų pavyzdžių, kurie bus ypatingai svarbūs žmonėms per ateinančius du dešimtmečius. Pavyzdžiui, tarp eksponuojamų sukurtų prototipų buvo įmonės, dirbančios 3D spausdinimo srityje, produkcija. Įspūdinga. Mano nuomone, tai – gamybos ateitis. Būtent tokios technologijos yra būdas perkelti gamybą atgal į Europą, apie ką šnekame jau kelerius metus. Be to, mačiau elektrinės pavaros prototipą – ji gali paversti normalų dviratį į elektrinį. Šis vizitas – mano pirmasis užsienio vizitas, atliekant eurikomisaro pareigas, jį prisiminsiu visą gyvenimą.
– Būdamas Europos komisaras inovacijoms matote visą paveikslą. Kaip mes atrodome Europos kontekste?
– Kadangi tai – mano pirmasis vizitas, neturiu viso vaizdo. Tačiau tikrai žinau, kad norėčiau pamatyti tokius slėnius, veikiančius kitose šalyse.
– Ateities ekonomika – inovacijų ekonomika. Kokie pagrindiniai žingsniai jos link?
– Pirmas žingsnis yra struktūrinės reformos rinkoje – šalys turėtų sukurti tokią aplinką, kurioje žmonėms būtų lengva ir malonu kurti verslą. Gali investuoti kiek nori pinigų, bet jeigu nėra tinkamų sąlygų, pinigai neteks galios.
Labai svarbu rodyti žmonėms, kad inovacijos yra ekonomikos augimo priežastis, kad inovatoriai yra tie, kurie sukuria geresnes įmones ir geresnius darbus, tie, kurie šalyje kuria gerovę ir kelia gyvenimo kokybę. Kaip matyti ir šiame KTU centre – to pasieksime tik dirbdami kartu. Kad žmonės kartu dirbtų, reikia, kad jie vienas kitą suprastų. Šiandien tai yra kelias, kuriuo turėtų eiti Europa. Mes labai gerai mokame paversti eurus žiniomis, bet ne taip gerai mokame tas žinias paversti eurais.
– Ką turite omenyje?
– Tikriausiai žinote, kad Europoje atliekami ypatingai aukštos kokybės fundamentiniai tyrimai – mes „gaminame“ trečdalį pasaulio žinių. Tačiau mums trūksta gebėjimo paversti turimas žinias produktais. Tai, ką aš mačiau šiandien yra būtent tas žingsnis, kurį turime žengti – mums reikia daugiau slėnių.
– Europoje gaminame trečdalį pasaulio žinių. Aukšto lygio fundamentiniai tyrimai atliekami ir Lietuvoje, tačiau pritaikymą jie neretai randa kitose rinkose. Ko reikėtų, kad tai, kas gimsta mūsų šalyje būtų ir įgyvendinta čia?
– Kalbėsiu iš Europos Sąjungos perspektyvos – viskas priklauso nuo struktūros reformavimo. Jeigu klausiate, dėl ko žmonės kartais pasirenka investuoti Azijoje ar Amerikoje, atsakyčiau, jog tikriausiai dėl to, kad Europoje tai daryti sudėtingiau. Europos Sąjunga – tai 28 šalys su skirtingais įstatymais, skirtinga rinkos struktūra. Turime kurti bendrą rinką, kurioje veiktų tie patys įstatymai.
– Galbūt inovacijų trūkumą lemia ir tai, kad Europoje (ir Lietuvoje) trūksta žmonių, turinčių inžinerinį išsilavinimą?
– Išsilavinimas yra visa ko katalizatorius. Turime daugiau investuoti į studijas, turime rodyti jauniems žmonėms, kad inžineriniai mokslai, tikslieji mokslai, matematika gali sukurti jiems ateitį. Jauni žmonės eis tuo keliu, jei matys, kad jis yra įdomus, matys, jog jis gali atvesti juos į gerą darbą. Manau, kad šiandien jauni žmonės žino, jog inžinerinės žinios yra tos, kurios gali padėti jiems gauti gerą darbą.
Manau, kad prieš finansinę krizę buvo kitaip – žmonės labiau siekė dirbti finansų, ekonomikos sektoriuose. Žinoma, tai naudinga visuomenei, tačiau buvo labai daug gerų studentų, kurie rinkosi ekonominius vietoj inžinerinių mokslų. Man atrodo, situacija keičiasi.
– Pats esate inžinierius. Kaip šis išsilavinimas jums padeda šiandieniniame darbe?
– Na, aš pats matyt nebuvo labai geras inžinierius (juokiasi – aut. past.). Tačiau tikrai džiaugiuosi, turėdamas šį išsilavinimą, nes jis išmoko mąstyti. Besimokydamas inžinerijos, įgijau problemų sprendimo įgūdžių, išmokau mąstymo metodų, kurie gyvenime man labai daug padėjo. Vėliau nusprendžiau dirbti ekonomikos ir politikos srityje, tačiau tai, kad turiu inžinieriaus išsilavinimą, yra labai naudinga. Visada sakau – inžinieriai gali labai daug.
– Kuriose srityse inovacijų šiandien ypač trūksta?
– Klimato kaitos sukelti procesai, tokie, kaip šiltnamio dujos, skatinančios šiltnamio efektą, ir atsinaujinančioji energetika yra pagrindinės sritys. Turime sukurti naujus energijos resursus ir sumažinti šiltnamio dujų išsiskyrimą – tai pagrindinė mūsų visų ateities darbo kryptis.
Visos inovacijoms imlios sritys yra susijusios su iššūkiais, kuriuos patiria šiuolaikinė visuomenė – nuo demografijos problemų iki chroniškų ligų. Visus juos turime spręsti tarpdisciplininiais metodais. ES tyrimų ir inovacijų programa „Horizon 2020“ ir yra skirta šių iššūkių sprendimui.
– Kokias matote Lietuvos galimybes ir gebėjimus prisidėti sprendžiant Europos ir pasaulio iššūkius?
– Lietuvoje kuriama išmaniosios specializacijos strategija, susijusi būtent su minėtomis sritimis. Kuriant strategiją bendradarbiaujama su verslininkais ir su plačiąja visuomene. Ne politikams spręsti, ką daryti. Politikų vaidmuo yra parodyti kryptį, o žmonės turi pajusti, ką gali padaryti. Tai, ką šiandien mačiau čia, yra daug žadantis pavyzdys. O, spręsdamas pagal tai, kad Lietuva aktyviai dalyvauja, teikiant paraiškas „Horizon 2020“ (jei gerai prisimenu, pateikta virš 400 projektų paraiškų iš daugiau kaip 2 000 dalyvių), matau, kad yra daug potencialo. Džiaugiuosi tuo.
– Džiugu. Mums, lietuviams, patinka manyti, kad esame maži ir nereikšmingi.
– Jūs esate ne maža šalis, o Europos dalis. Aš pats esu kilęs iš labai mažos šalies. Europa mums suteikia dydį ir apimtį, mažos šalys iš to tik laimi. Lietuva yra Europos istorijos dalis, o tai reiškia, kad visi esame kartu – nėra mažų ir didelių. Nors ir mažas, bet būdamas didelės komandos narys, turi daug daugiau galimybių ir daug didesnė tikimybė, kad tau pavyks jas įgyvendinti.
Konferencijos „Lietuvos mokslas ir pramonė 2014: slėniai – paskata inovacijų ekonomikai“ vaizdo įrašas:
