Europos patentavimo ekspertas apie daugiau nei 10 kartų nuo Europos atsiliekančią Lietuvą: neišnaudoto potencialo dar yra

Svarbiausios | 2020-01-21

Smulkusi ir vidutinis verslas, mokslo ir verslo partnerystė bei perspektyvios technologijos – sritys, kuriose mūsų šalis neišnaudoja savo potencialo. Taip mano KTU viešėjęs Europos patentų akademijos prie Europos patentų tarnybos (European Patent Office) vyresnysis patarėjas Enrico Luzzatto.

Vien per 2018 metus Europos patentų tarnybai (EPT) pateiktas paraiškų skaičius, lyginant su ankstesniais metais, pasiekė naują aukščiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį – buvo užregistruota 174 tūkst. patentų paraiškų.

Enrico Luzzatto

E. Luzzatto, Lietuvoje viešėjęs Kauno technologijos universiteto (KTU) Doktorantūros mokyklos kvietimu sako, kad tai yra gera žinia Europos ekonomikai, rodanti senojo žemyno gebėjimą konkuruoti kuriant inovacijas ir į jas investuojant.

Pasak jo, įvertinant informaciją, kokioms naujovėms pastaruoju metu išduodami patentai, jau netolimoje ateityje galima tikėtis išradimų, kurie pakeis autonominių transporto priemonių, medicinos, farmacijos gaminių ar kompiuterinių technologijų rinką.

Tačiau ar gali Europa jaustis saugiai, kai jos paraiškos patentams nesiekia 50 procentų? Statistika byloja –  ant kulnų lipa Jungtinės Amerikos Valstijos ir Azijos šalys, tarp kurių didžiausią proveržį demonstruoja Kinija. Ir ko milžinių lenktynėse gali tikėtis nedidelė Lietuva, šioje srityje nuo Europos vidurkio atsiliekanti daugiau nei 10 kartų?

E. Luzzatto teigia, kad neišnaudoto potencialo dar yra – vertėtų atkreipti dėmesį į smulkųjį ir vidutinį verslą, mokslo ir verslo partnerystę bei perspektyvias technologijų sritis.

Jis pasakoja, kad šiuo metu patentuojamų technologinių išradimų dešimtuke lyderiauja 3 sritys: medicinos technologija, skaitmeninė komunikacija ir kompiuterių technologijos. Medicinos technologijų patentų srityje proveržis fiksuojamas gyvybės mokslų, farmacijos ir biotechnologijų kryptyse – visos kartu jos priaugino 13 procentų.

Europos lyderiai – vokiečiai

Eksperto teigimu, 2018 metais Europos bendrovės aktyviai rūpinosi patentine apsauga savo išradimams, todėl pateikė 4 proc. daugiau patentų paraiškų.

„Tai yra didžiausias augimas nuo 2010 metų. Mūsų tarnybos statistika rodo – prie didžiausio augimo prisidėjo didieji Europos industriniai regionai. Tai gera žinia Europos ekonomikai: žemynas yra inovacijų centras ir patrauklus bei turi svarbią novatorių technologijų rinką, į kurią verta investuoti“, – sako Kauno technologijos universitete (KTU) apsilankęs ekspertas.

Neseniai EPT kartu su ES Intelektinės nuosavybės tarnyba (EU Intellectual Property Office, EUIPO) atliko studiją, kurioje nustatė, kad ES net 39 proc. darbo vietų, 45 proc. BVP ir 81 proc. užsienio prekybos telkiasi tose industrijose, kurios turi įsigiję daug intelektinės nuosavybės teisių, t.y. išradimų patentų, prekių ženklų ir dizaino.

E. Luzzatto teigimu, praėjusiais metais padaugėjo patentų paraiškų iš Vokietijos, kuri lyderiauja Europoje pagal patentų paraiškų teikimą. Tai daugiausia lėmė automobilių sektoriaus augimo tendencijos ir su tuo susijusios sritys, pavyzdžiui, jutiklių ir matavimo prietaisų gamyba. Kitos pažangą pademonstravusios šalys – Danija, Belgija, Šveicarija, Jungtinė Karalystė, Švedija, Ispanija ir Austrija.

„Atkreiptinas dėmesys ir į šalis už Europos ribų. Viena iš jų – Kinija, kuri EPT tarnybai 2018 metais pateikė 8,8 proc. daugiau paraiškų. Jei skaičiuotume nuo 2008 iki 2018 metų, tai Kinijos kompanijų pateiktų Europos patentų paraiškų skaičius išaugo daugiau nei šešis kartus. Staigus augimas daugiausia susijęs su stipria Kinijos technologijų plėtra IRT sektoriuje. Pernai ir antrus metus iš eilės Kinijos bendrovė „Huawei“ buvo viena iš geriausių patentų pareiškėjų, ir tai realiai iliustruoja Kinijos stiprybę skaitmeninės komunikacijos ir kompiuterinių technologijų srityje“, – sako E. Luzzatto.

Jis pabrėžia, kad siekdama apsaugoti intelektinę nuosavybę Europoje, aktyviausia šalis išlieka JAV, kurios patentų paraiškos sudaro 25 proc. viso EPT paraiškų skaičiaus. Po jos rikiuojasi Vokietija, Japonija, Prancūzija. Azijos šalys – Kinija, Japonija, Pietų Korėja – EPT teikia 23 proc. visų paraiškų; 47 proc. dalį sudaro 38 Europos šalių teikiamos paraiškos.

Tarp gerųjų pavyzdžių – KTU mokslininkai

„Teigiamos Europos raidos tendencijos pasiekia ir Lietuvą – jūsų valstybės pateiktų paraiškų skaičius 2017-2018 metais nuo 24 išaugo iki 37. Skaičiuojant sąlyginį rodiklį – pateiktų patentinių paraiškų 1 milijonui gyventojų – Lietuvai tenka 13,2 paraiškos. Taip pralenkiamos įvairios šalys – Vengrija, Graikija, Slovakija, Latvija, Bulgarija, Kroatija ir Rumunija“, – skaičiais dalinasi EPT ekspertas.

Deja, mūsų šaliai dar daug trūksta iki ES vidurkio – čia milijonui gyventojų tenka net 139 paraiškos arba daugiau nei 10 kartų.

„Tai dar kartą pabrėžia poreikį didinti informuotumą tarp inovatyvaus verslo kūrėjų, kad šie išmanytų patentavimo sistemą. Kita vertus, 2018 metais Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure buvo pateiktos 105 nacionalinės patentų paraiškos. Puikus pavyzdys, kaip universitete dirbantis tyrėjas gali sėkmingai patentuoti išradimus, yra KTU profesorius Arminas Ragauskas, 2016 m. „Europos išradėjų apdovanojimuose“ pasiekęs finalą“, – pavyzdį pateikia pašnekovas.

A. Ragauskas kartu su kolegomis Gediminu Daubariu ir Algiu Džiugiu iš KTU Sveikatos telematikos mokslo instituto išrado prietaisus, skirtus saugiai išmatuoti galvospūdį. Šie išradimai leidžia greitai ir saugiai diagnozuoti trauminius smegenų sužalojimus, insultus, glaukomą ir smegenų auglius.

Šiandien Europos stiprybę lemia diversifikuoti ir tolygiai pasiskirstę įmonių ir tyrimo institutų valdomi technologijų portfeliai – tendencija apima nuo medicinos technologijų iki skaitmeninės komunikacijos, transporto ar gyvybės mokslų.

E. Luzzatto teigimu, pažangiose šalyse yra išvystytas aukštas inovacijų lygis, kuris susijęs tiek su plačiu vystomų technologijų spektru, tiek tvirta jungtimi tarp universitetų ir pramonės. Informuotumo apie patentų ir kitų intelektinės nuosavybės formų svarbą didinimas, ypač mažosiose ir vidutinėse įmonėse bei mokslinių tyrimų institutuose, yra svarbus inovacijų skatinimo veiksnys.

Ateities kelias – dirbtinis intelektas

Kalbėdamas apie ateities tendencijas, E. Luzzatto pastebi sparčiai augantį pareiškėjų skaičių, kurie pristato išradimus, susijusius su kompiuterinės įrangos pakeitimu į programinę įrangą, kas anglų kalba įvardinama terminu „computer implemented inventions“.

„Mūsų skaičiavimu, jau dabar maždaug pusėje pateiktų patentų paraiškų galima aptikti komponentų, susijusių su kompiuteriniais išradimais. Ir tai taikoma įvairiose srityse – nuo transporto iki medicinos technologijų“, – tvirtina jis.

Tai pat sparčiai vystosi kitos skaitmeninės technologijos, apimančios daiktų interneto, objektų jungčių ar dirbtinio intelekto sprendimus.

EPT atlikta studija apie patentus ir ketvirtąją pramonės revoliuciją parodė – vien 2016 metais EPT buvo pateikta daugiau nei 5 tūkst. patentų paraiškų išradimams, susijusiems su autonominiais objektais. Per trejus metus su ketvirtąja pramonės revoliucija susijusių patentų paraiškų skaičius išaugo 54 proc., kai tuo tarpu bendrasis augimo tempas sudarė 7,65 proc.

„Taip pat pastebimas beprecedentis dirbtinio intelekto išradimų augimas, nes nuo 2011 iki 2016 metų EPT gavo beveik 6 tūkst. tokio tipo paraiškų“, – apie ateities gaires kalba KTU svečias.

Paskelbtų tyrimų duomenimis, reikšmingus pokyčius išgyvena tiek automobilių, tiek informacinių ir komunikacijos technologijų sektoriai. Investicijos į autonominių transporto priemonių mokslinius tyrimus ir plėtrą buvo nemažos, o tai paskatino staigų patentų paraiškų augimą.

2011–2018 m. patentų paraiškos, susijusios su tokiomis technologijomis, 20 kartų viršijo pradinį visų technologijų augimo tempą. Jeigu visų technologijų paraiškos augo 16 procentų, tai autonominių transporto priemonių patentų paraiškų skaičius išaugo 334 proc.

Panaši tendencija buvo pastebėta kalbant apie išradimus, susijusius su blockchain technologija. Šiuo metu yra apie 4 tūkst. patentų šeimų, susijusių su šia sritimi, iš kurių dauguma buvo pateiktos nuo 2015 m. DI ir blockchain sprendimai taikomi vis platesnei techninių sričių įvairovei.

Ką turėtume pakeisti?

„Patentai skirti ne tik didžiosioms įmonėms. EPT nemaža dalis pareiškėjų yra mažesni ūkio subjektai. Iš tikrųjų, apie 30 proc. EPT pareiškėjų yra smulkaus ir vidutinio verslo įmonės, universitetai ar viešosios tyrimų organizacijos. Labai svarbu ir toliau lengvinti tokių organizacijų prieigą prie Europos intelektinės nuosavybės teisių sistemos, kad jų išradimus būtų galima komercializuoti Europos rinkoje. Tai daro didžiulį poveikį augimui ir darbo vietų kūrimui“, – apie galimus sprendinius kalba E. Luzzatto.

Jo teigimu, neseniai paskelbtas EPO ir EUIPO tyrimas parodė, kad tarp smulkiojo ir vidutinio verslo augimo bei intelektinės nuosavybės teisių naudojimo yra tvirtas ryšys.

„Panašu, kad tokios dydžio įmonės, kurios teikia paraiškas dėl išradimų, prekių ženklų ar dizaino „paketų“, o ne taiko tik į vieną intelektinės nuosavybės teisių kategoriją, turi didesnę tikimybę patirti augimo šuolį nei tos, kurios to nedaro“, – sako pašnekovas.

Download WordPress Themes
Download WordPress Themes Free
Download Best WordPress Themes Free Download
Download Nulled WordPress Themes
free download udemy course
We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku