Ilja Laursas KTU studentams: nesu matęs, kad sėkmė ateitų iš karto

Svarbiausios | 2014-09-25

Ketvirtadienio pavakarę su KTU studentais diskutavęs vienas iš garsiausių ir sėkmingiausių naujosios kartos Lietuvos verslininkų Ilja Laursas pabrėžė, kad geriausias laikas verslo startui – po universiteto baigimo.

Kauno technologijos universiteto (KTU) auloje prasidėjęs seminaras-diskusija „Verslas naujai“ sutraukė gausų būrį studentų, norėjusių pasisemti įkvėpimo iš vieno sėkmingiausių Lietuvos verslininkų.

Iš pradžių nedrąsiai klausinėję pašnekovo, vėliau studentai atsipalaidavo – norėjo sužinoti, kaip I. Laursui sekasi, koks bendras verslo sėkmės receptas, ar norint startuoti, užtenka atsidurti reikiamu laiku reikiamoje vietoje.

Rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ įkūrėjas I .Laursas studentams taip pat  turėjo klausimų – norėjo sužinoti, kodėl studentai atėjo jo pasiklausyti. Bemaž pusė aulos pakėlė rankas, paklausti, ar juos čia pasilankyti paskatino galvoje kirbančios verslo idėjos.

Susirinkusieji taip pat klausinėjo, nuo ko jaunam žmogui pradėti kurti savo verslą, ar yra sėkmės indikatoriai jauname versle, kurie iš karto rodytų sėkmę ar nesėkmę.

Pasak I. Laurso, verslumo negali lemti genai ar kiti faktoriai, kuriuos žmonės dažnai susigalvoja tarsi pasiteisinimą.

„Verslauti jau pradėjau studijuodamas universitete – ėmiau dėstyti anglų kalbą moksleiviams, vėliau susidomėjau internetinių puslapių kūrimu. Galvoti ir rinkti idėjas niekada nėra per vėlu ar per anksti. Amžiaus vidurkio čia nėra. Statistika rodo, kad verslai pradėti po universiteto baigimo – patys geriausi“, – pasakojo investuotojas.

Jo teigimu, žmogus, dar nepradėjęs verslo, laukia auksinės idėjos ir mano, kad tada viskas įvyks per vieną naktį, tarsi pasakoje apie Pelenę.

„Pirmoji idėja ateina sunkiai, o žmonės galvoja, kad pasisekti privalo iš karto. Ateina idėja, darai neprofesionaliai, būna sunku, nepasiseka, tada bandai antrą idėją. Tik ties dešimta idėja, po 3-5 metų darbo, jau gali save laikyti patyrusiu versle. Kad ir kokia būtų stebuklinga pirmoji idėja – statistika rodo, kad 90 proc. žmonių iš pirmo karto nepasiseka, tačiau nesėkmės atneša patirtį“, – tvirtino I. Laursas.

Verslininkas pabrėžė, kad didžioji dalis tokių „bandančių“ verslininkų, kurie nuoširdžiai dirba prie kelių projektų, sėkmės paukštę viename jų pagauna atsilaikę versle vidutiniškai 5 metus.

„Einant tolyn, pasitikėjimas savo idėjos sėkme mažėja, tačiau auga patirtis. Nors žmonės nusivilia, bet sėkmės šansai artėjant penkmečiui labai padidėja. Prieš uždarant verslą, reikia sulaukti to taško, kai dar užtenka entuziazmo ir turi patirties“, – sakė jis.

Bene svarbiausias klausimas, į kurį reikia atsakyti prieš pradedant verslą – ar norima būti samdomu darbuotoju, ar verslininku. Čia reikia įvertinti, ar tikrai verslas – tas kelias, kuriuo norima eiti. Remiantis statistika, žmonės, atsakydami į šį klausimą, pasaulyje pasiskirsto per pusę.

„Pagal pasaulinę patirtį galiu pasakyti, kad žmonės, kurdami verslą, linkę rizikuoti du kartus savo gyvenime. Pirmasis kartas – po universiteto baigimo, nes tada esi laisvas nuo šeimos, neturi didelių įsipareigojimų. Antrasis, paplitęs daugiau Vakarų pasaulyje, yra ties 40 metų riba ir vėliau. Tada esi finansiškai apsirūpinęs, gali liesti sau rizikuoti“, – KTU studentams pasako verslininkas.

I. Laursas neabejojo, kad sėkmė labai priklauso ir nuo pasirinktos srities. Daktarui, sportininkui, juristui labai daug sėkmės duoda studijos ar treniruotės. Sėkmei versle labai svarbu ir profesionalumas, nes paklausa bet kokioms profesionalioms paslaugoms pasaulyje visada yra ir bus.

„Nesu matęs, kad sėkmė ateitų iš karto. Siūlau nebijoti ir verslavimui paskirti bent penkerius savo gyvenimo metus ir išbandyti bent 10 idėjų. Niekas gyvenime nėra juodai balta, visada yra pilkų atspalvių. Taip pat ir su sėkme versle – atidaręs parduotuvę, visada kažkiek parduosi ir klausimas čia tik toks, ar to tau užteks? Juk kartais žmogui nereikia užkariauti viso pasaulio – užtenka nedidelio gabalėlio“, – patirtimi dalinosi I. Laursas.

Jo teigimu, technologijų versle, į kurį, kaip jis įsivaizduoja, norėtų pasukti KTU studentai, egzistuoja du auksiniai matai, rodantys, koks verslo laukia likimas.

Pirmasis – pajamų augimas. Jei pajamos auga tris kartus per metus, tai būtina verslą ir toliau vystyti. Antrasis matas – tris kartus į metus augantis klientų skaičius. Jei abu šie matai neauga – tai nėra geras ženklas.

„Mano požiūris – pusę metų pabandyti, ar verslas „veža“. Jei per pusmetį nematai vieno iš šių dviejų matų augimo, verslą verta uždaryti. Pavyzdžiui, mūsų vartotojų skaičius, atidarius „GetJar“ mobiliųjų programėlių parduotuvę, augo du kartus per savaitę“, – sakė i. Laursas.

Jo teigimu, sėkmę padidina ir 2-3 tuo pačiu metu vykdomi projektai, kurių vienam pradėjus augti, kitus derėtų uždaryti. I. Laursas taip pat patarė verslo startui rinktis ne bankus, o privačius investuotojus – rizikos kapitalo fondus ar įmones.