Pamažu artėjanti metų pabaiga daugeliui įmonių reikš per metus pasiektų rezultatų įvertinimą. Kaip ir kiekvienais metais, ne visus tikslus pavyksta pasiekti savo jėgomis, tad reaguodami į įmonių pastangas atrasti inovatyvius veiklos būdus, KTU moksininkai siūlo pasitelkti šiuolaikinius matematikos ir IT metodus.
„Papasakokite mums apie savo verslo problemą ar tikslą, ir pateikite visa tai mokslininkams“, – į „Matematinių sprendimų verslui ir pramonei dirbtuves“ (MaDi) Lietuvoje veikiančias įmones bendradarbiauti kviečia Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakultetas (KTU MGMF).
Mokslo ir verslo pajėgas telkianti iniciatyva MaDi organizuojama jau ketvirtus metus, o šias metais į pirmąjį etapą galima registruotis iki lapkričio 22 dienos. Iki šiol rengtose dirbtuvėse jau spėjo sudalyvauti arti dviejų dešimčių įmonių, tarp kurių – Lietuvos verslo pasaulyje gerai žinomi vardai.
Įrankių arsenalas platus
Dirbtuves organizuojanti komanda, išanalizavusi pateiktas įmonių užklausas, atrinks ir suformuluos iššūkius, kuriems kitų metų vasarą sprendimų imsis ieškoti tyrėjai iš Lietuvos ir užsienio.
„Grupėse dirbančių mokslininkų arsenale – matematinis ir kompiuterinis modeliavimas, simuliacijos, dirbtinis intelektas, prognozavimas, savaime suprantama, programavimas, sukurtų programinių priemonių taikymas,“ – dalyvių kompetencijas ir dirbtuvėse naudojamą metodiką vardija MaDi iniciatyvai vadovaujanti KTU MGMF dekanė Bronė Narkevičienė.
Pasak jos, MaDi iniciatyva, kurią įkvėpė komandos dalyvavimas analogiškuose projektuose užsienio šalyse, siekiama sudaryti sąlygas Lietuvos įmonėms pasinaudoti KTU mokslininkų, turinčių didelę matematikos taikymų įvairiose srityse patirtį, ir jų kolegų iš kitų Lietuvos ir užsienio universitetų sukauptimis žiniomis bei gebėjimais.
„Mums tai būdas ne tik prisidėti prie Lietuvos ir Lietuvoje reziduojančių įmonių sėkmės, konkurencingumo didinimo, bet ir būdas didinti visuomenės suvokimą, kaip plačiai ir kuo matematika yra naudinga. Tad laukiame tų problemų, kurių išsprendimu mes galime būti naudingi Lietuvos pramonei ir verslui, o per šią naudą – naudingi ir visuomenei plačiąja prasme“, – sako ji.
Užtikrina konfidencialumą
Nuo 2017 metų KTU matematikų rengiamas dirbtuves išbandė ir sprendimų kartu ieškojo žinomi gamintojai, prekybos ir paslaugų rinkų dalyviai, tarp kurių – SBA verslo grupė, SEB bankas, „Bitė Lietuva“, „CityBee Solutions“, „Jacobs Douwe Egberts“, DPD, „Malsena“, „Eglės sanatorija“, „Gintarinė vaistinė“.
Iniciatyvoje dalyvavusios įmonės patikėjo spręsti veiklos procesų optimizavimo, apyvartos didinimo, nuostolių eliminavimo uždavinius, modeliuojant prognostinius galimų sprendimų įgyvendinimo skaičiavimus.
„Mums savo užduotis patikėjo gana plataus veiklos spektro įmonės: finansų, medicinos, baldų ir maisto gamybos, telekomunikacijų, logistikos. Įvairios jos ir savo dydžiu bei patirtimi – nuo startuolio iki tarptautinių ilgametę patirtį turinčių įmonių“, – pasakoja B. Narkevičienė.
Pasak jos, dirbtuvėse dalyvaujantys mokslininkai sprendžia su dirbtinio intelekto sritimi, veiklos optimizavimu, finansinėmis prognozėmis, gamybos sąnaudomis, įsigijimais, logistika susijusias problemas.
B.Narkevičienė pateikia ir pavyzdžių – anksčiau dalyvavusiai vienai įmonei, siūlančiai rizikos valdymo, taupymo ir draudimo paslaugas, dirbtuvėse buvo pateikti keli matematiniai modeliai, skirti dideliam automobilių parkui apdrausti ir galimiems draudiminiams įvykiams prognozuoti.
Dar kitu atveju buvo sukurtas matematinis modelis, leidžiantis pagerinti klientų mokumo prognozę; įmonei-startuoliui buvo rekomenduotas algoritmas, paremtas didžiųjų duomenų analitikos principais ir leidžiantis vertinti paskolos prašytojo tvariąsias pajamas pagal Lietuvos Banko rekomendacijas.
„Įmonėms, kurios pateikia savo užduotis, mes įsipareigojame laikytis konfidencialumo, tad apie konkrečias užduotis ar jų sprendimo konkrečius rezultatus gali papasakoti tik pačios įmonės. Mes gerbiame savo partnerių norus ir savo įsipareigojimus“, – akcentuoja B. Narkevičienė.
Matematiniai metodai veiksmingi tiek gamybos optimizavimui, tiek taršos mažinimui
„Žvilgsnis iš šalies į verslui kylančius iššūkius padeda surasti netikėtų sprendimų“, – taip pagrindinę naudą įvardija MaDi iniciatyvoje dalyvavęs SBA verslo grupės verslo procesų analitikas Audrius Patalauskas, sutikęs pasidalinti dalyvavimo dirbtuvėse patirtimi.
SBA verslo grupė yra viena iš partnerių, kuri iniciatyvą bendradarbiauti mokslo ir verslo žmonėms palaikė nuo pat sumanymo pradžios. „Dvejus metus dirbtuvėse kėlėme gamybos planavimo iššūkius, pavyzdžiui, kaip optimizuoti procesus, kad jie sutrumpėtų bent 10 procentų ir padėtų taupyti laiką bei lėšas. Tai sudėtingas ir kompleksinis uždavinys, prie jo intensyvūs darbai vyksta iki šiol“, – pasakoja A. Patalauskas.
Ji teigimu, SBA grupė visuose savo versluose didelį dėmesį skiria poveikio aplinkai mažinimui, todėl 2019 metais vykusioms dirbtuvėms įmonė iškėlė su ekologija susijusį iššūkį. „Dalyviams teko ieškoti būdų, kaip gamybos procese sumažinti naudojamos polietileno plėvelės kiekį“, – priduria A. Patalauskas.
SBA įmonių grupės verslo procesų analitikas pasakoja, jog dirbant kartu su mokslininkais nemažai dėmesio skiriama detaliam problemos išsiaiškinimui. Tuomet generuojama daug konkuruojančių idėjų. Po diskusijų ir bandymų atrenkami matematiniai metodai, labiausiai tinkami iškeltam iššūkiui spręsti.
„Mums svarbios visos idėjos, išgirstos renginio metu, nes jos skatina ieškoti netradicinių sprendimų. Tačiau svarbiausias, žinoma, galutinis pasiūlymas su smulkiai aprašytais problemos sprendimo veiksmais“, – tvirtina jis.
A.Patalausko teigimu, iš dirbtuvių parsivežtos idėjos pritaikomos SBA gamybos įmonėse arba jos patvirtina, kad pačių priimti ir jau taikomi sprendimai yra teisingi.
„Verslas gauna konkrečias įžvalgas savo problemai spręsti. Tos įžvalgos yra generuojamos kompetentingų mokslininkų – todėl dažnai būna labai originalios. Žvilgsnis iš šalies į verslui kylančius iššūkius padeda surasti naujus kelius”, – teigia SBA atstovas.
Šalia pasiūlymų, kaip spręsti iššūkius, praėjusiais metais įmonė netikėtai gavo dar vieną naudingą pridėtinę vertę. „Pernai KTU dirbtuvių metu mūsų iškeltą iššūkį padėjęs spręsti mokslininkas prisijungė prie „SBA Paslaugų ir kompetencijų centro“ komandos“, – džiaugiasi A. Patalauskas.
Reikalingas įmonės įsitraukimas
„Dažnai įmonės nežino, kad vienų ar kitų problemų sprendimui jau egzistuoja tam tikri matematiniai modeliai, algoritmai ar kiti metodai, kuriais tereikia tik pasinaudoti arba pritaikyti pagal situaciją”, – pastebi „Eglės sanatorijos“ analitikė Džeineta Muliuolė.
Sveikatinimo versle sėkmingai veikianti įmonė dirbtuvėms pateikė užduotį sukurti optimizuotą algoritmą, kuris palengvintų įmonės darbo procesus kasdienėje veikloje. „Reikėjo pasiūlymo, kuris sutaupytų mūsų darbuotojų darbo laiką dėliojant patogius procedūrų grafikus mūsų klientams bei surastų sprendimus, kurių žmogus kartais nesuranda“, – pasakoja D. Muliuolė.
Anot jos, variantą įmonė turėjo jau anksčiau sukurtą viduje, tačiau rezultatai netenkino. „Norėjome surasti kitą sprendimo būdą, kuris būtų geresnis bei išspręstų tam tikrus sunkumus, kurių patys neįveikėme“.
D.Muliuolė pasakoja: komanda, išnagrinėjusi problemą, nusprendė pasinaudoti sveikaskaitiniu programavimu ir genetiniu algoritmu bei tokiu būdu sukūrė visiškai kitokį automatinį procedūrų dėliojimo būdą.
„Kaip ir tikėjomės, gavome algoritmą, kurio veikimo principas buvo visiškai kitoks negu turėtas anksčiau bei išsprendė tam tikras problemas su kuriomis negalėjome susidoroti“, – apie naują sprendimo variantą pasakoja ji.
Pasak D. Muliuolės, verslo įmonės iš šių dirbtuvių gali tikėtis gauti tikrai realius sprendimo būdus, tačiau primena, kad reikės būti pasiruošus iš anksto suteikti kuo daugiau informacijos bei reikalingų duomenų.
„Kadangi dirbtuvių laikas nėra ilgas, todėl kuo geriau būsite pasiruošę, tuo geriau komanda įveiks jiems patikėtą problemą“, – drąsina D. Muliuolė.
Daugiau informacijos: https://matematikosdirbtuves.ktu.edu/imonems/
