Kam reikalingas universitetinis išsilavinimas XXI amžiuje, jeigu žinios sensta milžinišku greičiu? Kodėl iki šiol vyrauja atgyvenę strereotipai esą merginoms IT sektoriuje – ne vieta? Ar įmanoma Z kartais viską suspėti, jei interesai neapsiriboja viena sritimi ir jaučiamas socialinis spaudimas siekti maksimumo? Kokius atsakymus į šiuos klausimus gali pateikti verslas, akademinė bendruomenė ir pats jaunimas?
Tokios ir kitos temos bus gvildenamos vasario 7-9 dienomis Vilniuje vyksiančioje tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos 2019“, kurios programoje aktualius pranešimus pristatys ir Kauno technologijos universitetas (KTU).
„Mugės lankytojams pateiksime devynių pranešimų programą, kuri atitinka jaunų, smalsių žmonių poreikius. Ypač tų, kurie nori išgirsti realius pasakojimus, o ne reklamos vingrybes. Ieškodami pranešėjų, ypač akcentavome betarpišką patirtį. Norime, kad savo istoriją pasakojantis žmogus kalbėtų ne abstrakčiai, o perteiktų tai, ką jis pats realiai išgyveno, patyrė ir sužinojo“, – teigia Rūta Repovienė, KTU Rinkodaros projektų vadovė.
Ji pabrėžia, kad šiemet ypač sveikintiną iniciatyvą parodė verslo atstovai. Kartu su KTU parodoje „Studijos 2019“ dalyvauja keturi Lietuvos rinkoje gerai žinomi žaidėjai – „Devbridge“, „Mars Lietuva“, „ORLEN Lietuva“ bei „Continental Automotive Lithuania“ įmonės. Jų atstovai bendraus su mugės lankytojais ir pasakos, kokių žmonių į savo komandas dairosi šiuolaikinės tarptautinės kompanijos.
Merginas žengti į technologijų pasaulį drąsins savo pavyzdžiu
Vasario 8 d. JAV programavimo paslaugų įmonės„Devbridge Group“ specialistės pasisakys apie moteris ir IT. Įmonės testavimo direktorė Rasa Mažutienė dalinsis savo karjeros patirtimi, o edukacinių projektų vadovė Gintarė Dzindzelėtaitė nagrinės iki šiol gajus mitus ir stereotipus.
Pasak jų, šiuo atžvilgiu svarbų vaidmenį atlieka aplinkos poveikis. Pavyzdžiui, kiek pastaruoju metu moterims skirtame televizijos, radijo, žurnalų turinyje teko girdėti temų apie technologijas? Jos yra mūsų gyvenime, bet moterys skatinamos jomis naudotis, o ne kurti ar domėtis, kaip jos yra kuriamos.
„Jaučiu ir pareigą, ir norą kalbėti šia tema, dalintis savo patirtimi, kad paskatinčiau merginas drąsiai žengti į technologijų industriją, nepaisant aplink tvyrančių atgyvenusių stereotipų. Kadaise aš pati rugsėjo 1 dieną universitete iš ką tik sutikto bendrakursio išgirdau kiek sarkastišką klausimą: kodėl iš viso merginos stoja į informatiką? Dar daugiau – vėliau laboratorinio darbo metu nugirdau kitam bendrakursiui sakomą komentarą: „Ar verta investuoti į merginų informatikos studijas – juk vis tiek greitai ištekės, pagimdys vaikus ir nebegrįš į IT?“, – prisimena Rasa Mažutienė ir džiaugiasi, kad stereotipai pamažu laužomi.
Ji pastebi, kad mitų netrūksta ne tik visuomenėje, bet ir pačioje IT industrijoje. „Pavyzdžiui, programinės įrangos testuotojo rolė buvo laikoma išimtinai „moteriška“, nes reikalavo mažiau techninių žinių, daug kruopštumo ir atidumo. Daugmaž prieš 10 metų Lietuvoje vyrų-testuotojų buvo mažuma. Situacija pradėjo keistis, kai ši rolė tapo techniškesnė, t.y., pradėjo reikalauti daugiau programavimo žinių. Šiuo metu „Devbridge Group“ testuotojų komandoje moterys sudaro 57 proc.
Kam reikalingas universitetinis išsilavinimas?
Nieko bendra su realybe neturinčius mitus sklaidys ir KTU Sveikatos telematikos instituto vadovas, habilituotas mokslų daktaras, inžinierius Arminas Ragauskas, kuris pristatys pranešimą „1000 ir 1 inovacijų naktis“. Anotacijoje jis pristatomas kaip stabdžių neturintis universiteto profesorius, kuris dėl drąsos keisti maršrutą susikrovė unikalių kompetencijų bagažą, nulėmusį pasaulinį pripažinimą.
„Tikrai turiu kuo dalintis, ir tai yra ne iš knygų, o mano asmeniškai patirta nuolat keliaujant per kontinentus nuo Japonijos, Kinijos, Tailando, Singapūro, Indijos iki Niujorko, Sietlo, Bostono, Los Andželo, San Francisko ir t.t., skaitant kviestines paskaitas ir mokslinius pranešimus JAV, ES ir Azijoje, išrandant, patentuojant ir sukuriant inovacijas, steigiant ir plėtojant bendroves JAV bei Lietuvoje“, – sako jis.
A. Ragauskas kelia aktualų klausimą: „Ar viskas yra laikina, jeigu universitetai gyvuoja jau beveik 1700 metų, skaičiuojant nuo seniausio Nandžingo universiteto įsteigimo Kinijoje?“, – klausia jis. Profesorius žada atsakyti į klausimą, kodėl taip yra, kodėl universitetinis išsilavinimas yra būtinybė XXI amžiuje.
„Gyvename greitėjančių technologinių pokyčių, didėjančio chaoso globalioje ekonomikoje, didėjančios neapibrėžties ekonomikoje ir politikoje laikais. Norint išgyventi tokiame amžiuje būtina išsiugdyti kritinį mąstymą ir technologinį intelektą studijuojant moderniame universitete. Kitaip – prapultis…“, – mano KTU mokslininkas.
Kaip suderinti nesuderinamus dalykus?
Prie KTU vienijamų pranešėjų mugėje prisijungs universiteto inžinerijos studentė, senato narė bei darbuotoja Akvilė Montrimaitė, pristatysianti pranešimą „Pagauk, jei gali“.
„Akvilė yra senatorė, nors niekuomet nesidomėjo politika. Akvilė yra pardavimų specialistė, nors niekuomet nestudijavo marketingo. Akvilė studijuoja inžineriją, nors jai niekada nepatiko fizika. Nepaisant to, kad jos istorija primena fantastinį filmą, ji paremta tik tikrais faktais“, – taip pranešėja pristatoma auditorijai.
Anot A. Montrimaitės, jos pranešimas bus skirtas žmonėms, kurie mokosi iš savo padarytų klaidų. „Nuo pirmo kurso teko išbandyti ne tik studentės vaidmenį universitete, kiekviena rolė atnešė skirtingas patirtis“, – pasakoja ji.
Studentės teigimu, savo gyvenime, studijose, šeimoje kiekvienas turime skirtingus vaidmenis, tarp kurių lengva paklysti, todėl pranešimo metu papasakos apie asmeninius patyrimus, kaip sekėsi laviruoti tarp skirtingų vaidmenų ir išsirinkti būtent tą, su kuriuo tapo savo, o galbūt ir kitų heroje.
Šiuos ir kitus KTU inicijuotus pranešimus bus galima išgirsti vasario 7-9 dienomis Vilniuje vykstančioje tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos 2019“.
