Pereiti prie turinio

Karjeros konsultantė: „Viskas įmanoma, tik reikia tikslo, krypties ir pasiryžimo“

Svarbiausios | 2015-11-25

Kauno technologijos universiteto (KTU) Karjeros centras jau daug metų rūpinasi, kad universiteto studentai jaustųsi užtikrinti dėl pasirinktos ateities specialybės. Čia konsultantai padeda ne tik susikurti puikų gyvenimo aprašymą ieškantiems darbo, bet ir nustato studentams tinkamiausią karjeros kryptį.

 Laura Kuzminienė – buvusi KTU Karjeros centro konsultantė. Savo atsiminimais ir patirtimis ji pasidalino su KTU Karjeros centro savanore, technikos kalbos vertimo studente Monika Kubiliūte.

– Dirbote KTU Karjeros centre. Pasidalinkite kokiais atsiminimais iš to meto. Kuo tada studentai domėdavosi?

– Prisiminimai patys geriausi. Iki šiol sulaukiu laiškų su prašymu pakonsultuoti karjeros klausimais. Prisimenu, kaip tekdavo padėti studentams pasiruošti gerus gyvenimo aprašymus bei pretenduoti į norimas darbo pozicijas.

– Nemažai studentų šiomis dienomis pasigenda Jūsų Karjeros centre. Gal pamenate kokią istoriją iš savo patirties, kai po Jūsų konsultacijos studentas susirado darbą ar praktiką, o gal Jūsų dėka susivokė, kokioje srityje nori save realizuoti ir tai padarė?

– Pagalvojus apie savo studentus, aplanko patys šilčiausi prisiminimai. Visada jiems sakiau, kad dėkoti reikia ne man, o sau pasakyti drąsiai, kad viskas įmanoma, tik reikia tikslo, krypties ir pasiryžimo. Norėčiau pridėti, jog reikia ir sąmoningumo, kurį būtina ugdyti, kaip bet kurią kitą savo savybę.

Kalbant apie istorijas, tai jų visokiausių – ir linksmų, ir liūdnų; ir juoko, ir ašarų būta. Visko teko patirti kartu. Sėkmė yra ne tai, ką tu gauni greitai ir lengvai. Sėkmė yra tai, ką tu įgyji ir gyveni su tuo visą gyvenimą. Pavyzdžiui, vienas mano studentas nesusirado taip pradžioje norėto darbo, bet suprato, ką nori daryti gyvenime ir įstojo mokytis dalyko, apie kurį svajojo nuo vaikystės.

Kitas mano studentas susirado praktiką įmonėje, į kurią nesitikėjo papulti, tačiau ryžto ir užsispyrimo pagalba bei aiškiai suformuotu tikslu, praktikos vieta pasirodė esanti ne tokia jau neprieinama. Dar vienas mano studentas, kurį konsultavau dėl gyvenimo aprašymo, susirado norimą praktikos vietą ir po jos įmonėje pasiliko. Ieškodama šiai dienai vienam savo klientui specialisto, kreipiausi į savo konsultuotą studentą ir jam pasiūliau turimą poziciją.

Mano tikslas visuomet buvo padėti studentui susigaudyti, suprasti, pažinti save, išmokti kelti tikslus, svajoti. Savyje turime tokius neatrastus ir neišnaudotus klodus gėrybių, apie kuriuos net nesusimąstome.

– Kaip atrodydavo Jūsų darbo diena Karjeros centre?

– Visos dienos būdavo skirtingos, tik ne dienos pradžia ir pabaiga. Manoji prasidėdavo šeštą valandą ryto ir baigdavosi septintą valandą vakaro, kadangi kasdien tekdavo keliauti maršrutu Vilnius-Kaunas-Vilnius. Laikas prabėgdavo konsultacijose, mokymuose ar seminaruose, ruošiant informacines žinutes bei straipsnius studentams.

– Kokius renginius esate organizavusi Karjeros centre? Ar susidurdavote su iššūkiais organizavimo metu? Kaip juos išspręsdavote?

– Mano kūdikis – „Sėkmės dirbtuvės“  ir kitokie smulkūs renginiai, skirti studentų informavimui karjeros klausimais. Didžiausias iššūkis būdavo surinkti studentų auditoriją. Labai gaila, kad universitete tiek mažai dėmesio yra skiriama karjeros ugdymui.

Pati iš savo praktikos galiu pasakyti, kad neužtenka mokytis tik su būsimu išsilavinimu susijusių dalykų. Neužtenka įstoti į populiarią specialybę ir tikėtis, kad baigus mokslus darbas bus garantuotas. Neužtenka įsidarbinus galvoti, kad dirbsi iki gyvenimo pabaigos. Reikia užsiimti tuo, ką sako širdis, suvokti savo pasirinkimą ir svarbiausia – nesitikėti, kad kažkas už jus viską padarys. Ne dėstytojas, ne konsultantas ir ne valstybė turi jumis pasirūpinti, o jūs pats. Stebuklai įvyksta tik tuomet, kai jais tikite.

– Jei dabar būtumėte KTU studentė, kaip išnaudotumėt savo studentiškas galimybes universitete ir ne tik?

– Pirmiausia, tai išbandyčiau visas įmanomas praktikos ir vasaros darbų galimybes. Išvažiuočiau vasarą dirbti pagal „Work and Travel programą, o vėlesniuose kursuose keliaučiau įgyti darbinės praktikos. Antra, domėčiausi savo pasirinkta profesine sritimi ir aktyviaiįsitraukčiau į universiteto gyvenimą. Trečia, sudalyvaučiau mentorystės programoje, arba pasirinkčiau kitą narystę organizacijoje, tokią kaip „Big Brothers ar „Rotary Akademija, juk tai yra unikali galimybė augti kartu su profesionalu.

– Kokių profesinių patarimų turite mūsų studentams?

– Šiandieninis mano darbas toks, kad tenka per dieną peržiūrėti šimtus gyvenimo aprašymų ir, deja, tenka pripažinti, kad kone kas antram kandidatui norisi padėti šiuo klausimu. CV, kurį atsiuntė – šabloninis, nieko neišsiskiriantis, su gramatinėmis klaidomis, be jokio prisistatymo. Neaišku, koks žmogaus karjeros tikslas, nėra įvardintų pasiekimų, vykdytų projektų, kurie būtų adekvatūs norimai pozicijai ir panašiai. Gyvenimo aprašymas ir tai, kaip kandidatas save pristato darbdaviui, yra vienas svarbiausių dalykų ieškant darbo.

Dar vienas svarbus dalykas, kurį privalo turėti visi studentai  – tai „LinkedIn profilis. Šiandien vienas veiksmingiausių ir sėkmingiausių personalo paieškos būdų yra būtent šio portalo duomenų bazė. Antras pagal populiarumą yra „Facebook“ bei „Google“. Tad jaunas žmogus, galvodamas apie savo profesinę perspektyvą, turi pagalvoti apie tai, kaip save pristato, ką apie save rašo, ką komentuoja ir panašiai.

– Kokie socialiniai įgūdžiai reikalingi studentams, kad jie sėkmingai susirastų norimą praktiką ar darbą? Kokių įgūdžių pasigendate KTU studentų gretose? Kaip siūlote juos ugdyti?

– Ko gero, jau atsakiau į šiuos klausimus anksčiau. Galbūt norėčiau akcentuoti tai, kad labai svarbu mokytis užsienio kalbų. Šiandien nėra nei vienos pozicijos, kur nereikėtų jų mokėti. Net jeigu jūs ir dirbsite lietuviško kapitalo įmonėje, bet įmonės veikla bus eksportas ar bendravimas su užsienio gamintojais – užsienio kalbos jums vis tiek reikės. Kuo daugiau, tuo geriau.

Antra, pasitikėkite savimi, savo turimais įgūdžiais, gebėjimais ir mokykitės naujų dalykų. Mokytis niekada nėra per vėlu. Trečia, savanoriaukite, būkite aktyvūs socialinio gyvenimo dalyviai. Na ir galiausiai, susiraskite sau mentorių ar tiesiog žmogų, kuris jus įkvėptų siekti savo svajonių.