Kaune susitiks pasauliniai skaitmeninių sveikatos inovacijų lyderiai

Spalio 9-11 dienomis Kaune, KTU „Santakos“ slėnyje, vyksianti mokslo ir verslo konferencija „3rd IEEE-TEMS International Conference on Technology and Entrepreneurship 2023“ suburs skaitmeninių inovacijų ir verslo entuziastus iš viso pasaulio.

Įsivaizduokite pasaulį, kuriame skaitmeninės ekosistemos sklandžiai susipina su visuomenės struktūromis, atverdamos kelią tvariai ateičiai. Tai nėra scena iš mokslinės fantastikos romano, bet realybė, kurią aktyviai kuria technologijų ir verslumo pasaulio pionieriai. Būtent tokia ir yra šios konferencijos tema – „Skaitmeninės ekosistemos darniai visuomenei“.

Nauda – akivaizdi

Skaitmeninimo eroje, kai daugumą paslaugų galima pasiekti vienu mygtuko paspaudimu, sveikatos priežiūra nebuvo palikta nuošalyje. Technologijų pažanga paskatino skaitmeninių sveikatos priežiūros platformų, kurios žada didesnį prieinamumą ir patogumą, atsiradimą.

Šios platformos palengvino virtualias konsultacijas, nuotolinį pacientų stebėjimą ir receptų pildymą internetu, iš naujo apibrėždamos pacientų patirtį ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Tačiau, nepaisant šių akivaizdžių žingsnių, kyla iššūkiai užtikrinant vienodą prieigą prie skaitmeninių sveikatos priežiūros paslaugų ir jų finansavimo.

Vienas iš reikšmingiausių skaitmeninių platformų padarinių – padidėjęs sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas. Pacientams nebereikia keliauti dideliais atstumais ar laukti perpildytose laukimo salėse. Vietoj to, konsultacija gali būti teikiama patogiai namuose, užtikrinant, kad pažeidžiami asmenys galėtų gauti būtiniausias sveikatos priežiūros paslaugas.

Be to, skaitmeninės platformos leidžia nuotoliniu būdu stebėti pacientą, o tai ypač svarbu gydant lėtines ligas. Šios platformos teikia nuolatinius, realiu laiku teikiamus sveikatos duomenis, kurie leidžia anksti įsikišti, sumažinti apsilankymų ligoninėje skaičių ir pagerinti bendrus sveikatos rezultatus.

Kelia ir iššūkių

Tačiau šis skaitmeninės sveikatos priežiūros paslaugų padidėjimas kelia didelių klausimų – kas padengia išlaidas. Nors skaitmeninės platformos mažina išlaidas, susijusias su fizine infrastruktūra, formuojasi naujos išlaidos, kurias kažkas vis tik turi padengti. Tai – programinės įrangos kūrimo, talpinimo, priežiūros ir kibernetinio saugumo priemonių išlaidos.

Tradiciškai sveikatos priežiūros išlaidos buvo finansuojamos valstybės, privataus sveikatos draudimo ir individualių mokėjimų iš savo kišenės. Skaitmeninių sveikatos platformų įdiegimas verčia permąstyti šį klausimą. Todėl labai svarbu nustatyti, kas moka už šias naujas skaitmenines paslaugas. Ar tai turėtų būti pacientai, kurie turi tiesioginės naudos iš patogumo ir individualizuotos priežiūros? O gal tai turėtų būti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, kurių veikla po skaitmeninės transformacijos tampa efektyvesnė ir ekonomiškesnė? Galbūt valstybė turėtų įsikišti, kad užtikrintų vienodas galimybes visiems, atsižvelgiant į visuomenės gerovę, kurią sudaro sveikata?

Šiuo metu mokėjimo už sveikatos paslaugas modeliai skiriasi visame pasaulyje, dažnai atspindėdami platesnį sveikatos priežiūros sistemos finansavimą atitinkamose šalyse. Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur dominuoja privatus sveikatos draudimas, draudimo bendrovės vis dažniau pradėjo teikti skaitmenines sveikatos priežiūros paslaugas.

Priešingai, šalyse, kuriose sveikatos apsauga yra visuotinė, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, vyriausybė prisiima išlaidas, todėl skaitmeninės sveikatos priežiūros paslaugos yra nemokamos naudojimo vietoje.

Nepaisant skaitmeninių sveikatos priežiūros platformų pranašumų, išlieka susirūpinimas dėl teisingos prieigos. Nors šios platformos gali sumažinti fizines sveikatos priežiūros kliūtis, jos gali sustiprinti esamą skaitmeninę atskirtį. Ne visi turi prieigą prie stabilaus interneto ryšio ir pažangių įrenginių, reikalingų norint naudotis skaitmeninėmis sveikatos priežiūros paslaugomis.

Be to, tam tikroms gyventojų grupėms, įskaitant vyresnio amžiaus žmones ir riboto skaitmeninio raštingumo žmones, gali būti sunku naršyti šiose platformose. Todėl labai svarbu atsižvelgti į šiuos iššūkius, kad nebūtų sukurta dviejų pakopų sveikatos priežiūros sistema – viena skirta skaitmeninį išmanantiems žmonėms, o kita – tiems, kurie liko skaitmeniniame šešėlyje.

Tarp dalyvių – savo srities lyderiai

Konferencijoje dalyvaus:

• Henry Chesbrough, kuris sukūrė terminą „atviros inovacijos“, yra Berklio „Haas Garwood“ įmonių inovacijų centro švietimo direktorius. Jo moksliniai tyrimai skirti technologijų valdymui ir inovacijų strategijai. Jis taip pat dėsto „Esade“ verslo mokykloje Ispanijos Ramon Llull universitete. Jis buvo Harvardo verslo mokyklos docentas ir anksčiau ėjo duomenų saugojimo įrenginių ir sistemų gamintojo „Quantum Corporation“ produktų vadovo ir rinkodaros viceprezidento pareigas.
• David J. Teece yra Thomas W. Tusher profesorius Kalifornijos universiteto Verslo inovacijų institute, Berklio Haaso verslo mokykloje. Jis taip pat yra mokyklos „Tusher“ iniciatyvos intelektinio kapitalo valdymo fakulteto direktorius, parašęs daugiau nei trisdešimt knygų, du šimtus mokslinių straipsnių ir buvo cituojamas daugiau nei 180 tūkst. kartų.
• Catherine Chronaki yra HL7 fondo Briuselyje generalinė sekretorė, dirbanti su keliais projektais, susijusiais su e. sveikatos politika ir standartizacija.
• Guenter Koch yra vokiečių informatikas, vadybos konsultantas ir projektų kūrėjas. Jis įkūrė keletą programinės įrangos įmonių ir parašė apie 100 publikacijų.
• Jonatan Pinkse – strategijos, inovacijų ir verslumo profesorius Mančesterio Inovacijų tyrimų institute (MIoIR), Aljanso Mančesterio verslo mokykloje, Mančesterio universitete. Jo aistra – naujovės ir tvarumas. Jis yra nuolatinis pranešėjas temomis, susijusiomis su strategija ir inovacijomis siekiant netto nulio ir tvarumo, verslo modelio naujovėmis siekiant išvengti sutrikimų, ekologiško perėjimo valdymu ir skaitmeninėmis platformomis.
• Marc Schlichtner turi 21 metų patirtį inovacijų, portfelio valdymo, projektų ir regionų valdymo bei pardavimų srityse.

Plačiau apie organizuojamą konferenciją galite skaityti čia – https://icte.ieee-tems.org/

Šis projektas gavo finansavimą iš Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ pagal dotacijos sutartį Nr. 952012. Straipsnio autorius: Lukas Geryba, Kauno technologijos universitetas