Pastaruoju metu dominuojanti tema yra susijusi su koronavirusu arba COVID-19. Informacija šia tema yra įspėjanti, gąsdinanti, pamokanti, motyvuojanti, padrąsinanti ir dar būtų galima rasti eilę apibūdinimų.
Jeigu bandytume šią situaciją sulyginti su prieš 17 metų Kinijoje kilusia SARS epidemija, kuri turi tam tikrų panašumų su šiandiena, tai SARS pradžia Guandongo provincijoje laikoma 2002 m. gruodžio mėnuo, o pirmasis registruotas ir praneštas atvejis kitoje (Beidžingo – Pekino) provincijoje – 2003 m. kovo mėn.
Didžiausias SARS infekcijos plitimas registruotas 2003 m. balandžio ir gegužės mėnesiais. Žvelgiant į ekonomiką ir finansus, 2003 m. birželio mėnesį rinka grįžo į panašias, kaip buvo prognozuojama metų pradžioje tendencijas.
Ir tuomet (12 savaičių laikotarpis 2003 m. pavasario mėnesiais Kinijoje) ir dabar stebima tendencija, kad pastebimai išauga kai kurių maisto prekių ir sanitarinių higienos prekių pirkimas. KANTAR duomenimis, Kinijoje per 2003 m. SARS epidemijos intensyviausią 12 savaičių laikotarpį prekybos centrų apyvarta augo 12 proc. ir tai davė 9 proc. augimo rezultatą metinės apyvartos pokyčiui. Vidutinė asmeninės higienos priemonių paklausa per minimą 12 savaičių laikotarpį vidutiniškai 2 kartus viršijo metinio rezultato vidutinį prieaugį.
Tuo tarpu kitos verslo sritys patyrė ir šiuo metu patiria didelių nuostolių. Tiksliau juos įvertinti bus galima jau tik iš istorinės perspektyvos. Tačiau iš SARS patirties jau galima įžvelgti, tai, kad epidemijai išplitus reikėjo 3-4 mėnesių stabilizuoti ekonomiką.
Taip pat COVID-19 paspartins kai kurių prekių elektroninės prekybos augimo apimčių augimą, o tuo pačiu keis žmonių apsipirkimo įpročius ateityje.
FORBES prognozuoja JAV e-komercijos rinkoje elektronikos prekių pardavimų dalį iki 42,7 proc. lyginant su visais mažmeninės rinkos pardavimais; taip pat prognozuojama, kad drabužių ir aksesuarų mažmeninės prekybos rinkoje e-komercijos dalis sudarys beveik trečdalį (28,9 proc.), o maisto ir gėrimų – 3,2 proc. visų pardavimų.
Tai yra skaičių „magija“, kai kurios paralelės su šia diena aiškėja, bet tai kas bus ateityje jau tik prisimenant 2020 metų COVID-19 situaciją, šiandien yra spėlionės.
Visgi kiekvienas gali rasti sau tinkamiausią, asmeniškai labiausiai priimtiną šios informacijos ir jos pobūdžio apibūdinimo atitikmenį. Įmonės turės perplanuoti savo biudžetus, tiek tos, kurios didins savo apyvartas, tiek tos, kurios išgyvendamos sunkų laikotarpį ieškos efektyviausių sprendimų (karantinas ir sustoję veiklos/verslo procesai pvz. 1 mėnesio laikotarpiui, gali priversti „nurašyti“ analogiško laikotarpio pajamas, bet tikrai to nebus galima padaryti su visomis to laikotarpio veiklos išlaidoms, kas privers įvertinti praradimus ir ieškoti jų finansavimo/kompensavimo šaltinių).
Universalių receptų, kurie tiktų kiekvienai įmonei ar sektoriui visada sunku ieškoti. Visas pasaulis supranta, kad ekonomikos variklio stabdymas persmelks daugelį gyvenimo sričių.
Čia yra svarbus įsiklausymas, šalių vyriausybių dialogas su verslo, mokslo atstovais. Jis Lietuvoje jau vyksta. Kritikuoti visada lengviau iš šalies ar po laiko, tačiau COVID – 19 situacija turi sutelkti ir padėti visiems kartu ieškoti šiuo metu geriausių sprendimų.
Rytis Krušinskas yra KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius, universiteto Senato pirmininkas
