KTU ekonomistės: konkurencijos atitikties programa – įvaizdžio dalis ar būtinybė?

Svarbiausios | 2020-07-08

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorės Jurgita Bruneckienė ir Irena Pekarskienė

Sąžiningą konkurenciją vertybe ir svarbia aktualija laiko ne tik vartotojai, bet ir pats verslas. Šiandien daugelyje pasaulio šalių galioja konkurencijos įstatymai ir joks verslas, nepaisant jo dydžio ir sektoriaus, kuriame jis veikia, negali išvengti atsakomybės už antikonkurencinius veiksmus.

Konkurencijos taisykles turi žinoti visi – pradedant nuo įmonės vadovų ir baigiant vadybininkais ar specialistais. Už konkurencijos taisyklių nesilaikymą taikomos didelės baudos. Maksimali bauda už konkurencijos pažeidimą gali siekti iki 10 proc. metinių pajamų.

Dar 2018 metais už piktnaudžiavimą dominuojančia operacinės sistemos „Android“ padėtimi rekordinė 4,34 mlrd. eurų bauda buvo skirta verslo gigantui „Google“, o 2019 metais už kartelinius susitarimus 31,6 mln. eurų baudą gavo konservuotas daržoves gaminančios įmonės „Coroos“ (Nyderlandai) ir „Groupe CECAB (Prancūzija), tuo tarpu „Bonduelle“ (Prancūzija) išvengė atsakomybės, nes pranešė apie kartelį.

Jurgita Bruneckienė

Antikonkurencinius veiksmus darančias įmones gali apskųsti konkurencijos priežiūros institucijai ne tik konkurentai, tiekėjai, klientai ar perkančiosios organizacijos. Tai gali padaryti ir įmonės darbuotojai, atskleisdami vidinę informaciją apie galimą pažeidimą, patys išlikdami anonimais, o už pranešimą išvengdami ne tik atsakomybės, bet ir neretai apdovanojami pinigine premija.

Pabrėžtina, kad nuo antikonkurencinių veiksmų nukenčia ne tik vartotojai, konkurentai ar kiti rinkos dalyviai, bet ir pati įmonė. Atliekant konkurencijos pažeidimo tyrimą trikdoma įprasta įmonės veikla, jai tenka bylinėtis, mokėti baudas, pažeidimas yra viešinamas ir nukenčia įmonės reputacija. Be to, trečiosios šalys, patyrusios žalą dėl pažeidimo, gali taip pat pateikti ieškinį įmonei dėl žalos atlyginimo.

Pavyzdžiui, ES sunkvežimių kartelio atveju (2016-2017 m.) trečiųjų šalių ieškinių dėl žalos atlyginimo dydis viršijo Europos Komisijos skirtos baudos dydį, kuris siekė 3,8 milijardų eurų. Taip pat galimos ir sankcijos individualiems asmenims – baudos, vadovavimo teisių ar net laisvės atėmimas.

Lietuvos statistika neįspūdinga, tačiau perspėjanti

Lietuvoje konkurencijos priežiūros praktika, lyginant su Vakarų Europos šalimis, yra pakankamai jauna. LR Konkurencijos įstatymas įsigaliojo nuo 1999 metų, o po metų pradėjo veiklą vykdyti LR Konkurencijos Taryba.

Svarbu pabrėžti, kad mūsų šalyje konkurencijos kultūra ūkio subjektų tarpe dar tik formuojasi –  kad visi rinkos dalyviai traktuotų konkurenciją kaip vertybę ir suvoktų, kad konkurencijos pažeidimas yra nusikaltimas, su kuriuo negalima taikstytis.

Konkurencijos pažeidimai gali atsirasti nesąmoningai, tiesiog nesuvokiant, kad yra pažeidžiamas įstatymas. Pavyzdžiui, jei konkurentai, spręsdami COVID-19 pandemijos sukeltus sunkumus, tartųsi dėl kainos ar darbuotojams mokamo atlygio dydžio, tai galėtų būti traktuojamas kaip antikonkurencinis veiksmas.

Kaip rodo Konkurencijos tarybos atliktų tyrimų ir priimtų nutarimų statistika, Lietuvoje pagrindiniai konkurencijos pažeidimai yra konkurenciją ribojantys susitarimai (karteliai) ir piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi.

Nuo 2000 metų iki dabar, Konkurencijos taryba yra išaiškinusi 49 kartelius ir 17 piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejų. Neraminanti statistika ta, kad daugiau nei trečdalis kartelinių susitarimų yra fiksuojama viešųjų pirkimų konkursuose (17 atvejų iš 49), kas rodo, kad šioje srityje Lietuvoje yra vis dar palankios sąlygos konkursų dalyviams susitarti ir nesąžiningais veiksmais iškreipti pačią konkurso esmę ir skaidrumą.

Lietuvoje negalima išskirti sektorių, kurie pasižymi dažnesniais atvejais pažeisti konkurencijos įstatymą. Pažeidimai fiksuojami tiek gamybos, tiek paslaugų ir prekybos sektoriuose. Antikonkurencinius veiksmus padaro tiek stambus, tiek ir smulkus verslas. Pasitaiko atvejų, kai konkurencijos pažeidimas yra nustatomas tam pačiam verslo subjektui ne vieną kartą.

Per 21-erius metus Lietuvoje už kartelinius susitarimus buvo paskirta 88,38 mln. Eur baudų, o už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi – 4,55 mln. Eur. Vidutiniškai vienai įmonei pažeidėjai teko 270 tūkst. Eur baudos.

Įdomumo dėlei galima paminėti, kad didžiausia kada nors skirta Lietuvoje bauda įmonei siekė 13,66 mln. Eur už kartelinį susitarimą, ir 2,38 mln. Eur už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi.

Nepakanka turėti formalią programą

Vienas iš būdų, leidžiančių įmonėms efektyviai laikytis konkurencijos taisyklių ir tokiu būdų išvengti baudos, – pasirengti ir praktiškai taikyti konkurencijos atitikties programą.

Irena Pekarskienė

Ši programa – tai dokumentas, kuriame nurodoma, kaip laikytis konkurencijos taisyklių, išskirtos rizikos sritys, priskirtas už atitiktį atsakingas darbuotojas, apibrėžiamos darbuotojų mokymų programos, įmonės komunikacijos valdymas, atitikties pažeidimų pranešimo kanalai ir programos laikymosi kontrolės mechanizmai.

Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Italijoje, veiksmingos konkurencijos atitikties programos turėjimas gali sumažinti 10 – 15 proc. baudos už konkurencijos teisės pažeidimą, dydį.

Reikia pabrėžti, kad formalus konkurencijos atitikties programos turėjimas nėra atsakomybę lengvinanti ir baudą mažinanti aplinkybė.

Pavyzdžiui, 2019 metais Jungtinėje Karalystėje buvo nustatytas trijų betoninius drenažo produktus gaminančių bendrovių kartelinis susitarimas, apimantis kainų derinimą ir klientų pasiskirstymą. Nepaisant to, kad kiekviena įmonė turėjo pasitvirtinusi konkurencijos atitikties programą, įmonėms buvo skirta 36 milijonų svarų sterlingų bauda, o dviem direktoriams buvo atimta teisė vadovauti atitinkamai 6,5 ir 7,5 metų.

2019 metų pabaigoje mūsų (prof. J. Bruneckienė ir prof. I. Pekarskienė) atlikti tyrimai, kurių metu buvo apklaustos Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonės, rodo, kad Lietuvoje tik labai maža dalis įmonių yra pasirengusios konkurencijos atitikties programas.

Galima pasidžiaugti, kad 9 iš 10 įmonių yra girdėjusios apie Konkurencijos įstatymą ir jo laikymąsi, tačiau reta įmonė žino apie pačią konkurencijos atitikties programą.

Dar vienas įdomus faktas – konkurencijos atitikties programos pradedamos intensyviai rengti, kai Konkurencijos tarybos tyrimas dėl galimo antikonkurencinio veiksmo jau pradėtas arba tada, kai įsigalioja įsipareigojimas po teismo nutarimo imtis visų įmanomų priemonių, kad įmonės darbuotojai būtų supažindinti su konkurencijos teisės reikalavimais.

Gerina įmonės įvaizdį, bet tikslas – kitas

Konkurencijos atitikties programa signalizuoja klientui, verslo partneriui ir konkurentui teisės aktų laikymosi svarbą įmonės veikloje. Bendrąja prasme atitiktis reiškia ES ir Lietuvos Respublikos galiojančių Konkurencijos teisės aktų, įmonės vidaus teisės aktų, veiklos gairių ir kitų įmonės vidaus reikalavimų suderinamumą ir laikymąsi.

Tokioje įmonėje atitiktis tampa svarbia verslo kultūros dalimi, puoselėja konkurencijos teisės kultūrą, o tai neabejotinai prisideda prie atsakingos įmonės įvaizdžio ir pagarbos jai kūrimo.

Tyrimas rodo, kad 7 iš 10 apklaustų įmonių pripažįsta šios programos daromą indėlį į teigiamo įmonės įvaizdžio kūrimą, tačiau kol kas nėra populiaru įmonių tarpe viešai skelbti apie savo turimas konkurencijos atitikties programas. Pastebėta, kad dažniau Lietuvoje konkurencijos atitikties programas rengia tarptautinės ar tarptautinėje vertės kūrimo grandinėje veikiančios įmonės.

Taip pat reikia pastebėti, kad Lietuvoje ypač stokojama viešai prieinamos informacijos apie įmonių konkurencijos atitikties programas. Tik mažos dalies įmonių (pvz., UAB „Lidl Lietuva“, Prancūzijos kompanija „Veolia“, kuriai priklauso bendrovė „Vilniaus energija“, energijos valdymo įmonė „Eaton“) konkurencijos atitikties programos prieinamos viešai ir pateikiamos lietuvių kalba.

Tyrimas rodo, kad 8 iš 10 įmonių neabejoja konkurencijos atitikties programos praktiniu naudingumu ir reikalingumu, kas pagrindžia konkurencijos kultūros augimą Lietuvos įmonių tarpe.

Tyrimo duomenimis, viešųjų pirkimų specialistai ir šio skyriaus vadovai, pirkimų ir pardavimų vadybininkai yra labiausiai suinteresuoti konkurencijos atitikties programos atsiradimu įmonėje, nes pastarieji susiduria su didžiausia rizika pažeisti konkurencijos įstatymus.

Kaip svarbiausias programos naudas respondentai paminėjo: darbuotojams aiškiais elgesio rinkoje taisykles ir konkurencijos įstatymo pažeidimų išvengimą. Taip pat akcentavo ir „siunčiamą žinutę“ verslo partneriams ir konkurentams, kad įmonė traktuoja konkurenciją kaip vertybę, kas, jų nuomone, gerina įmonės įvaizdį.

Auganti konkurencijos kultūra

Nors Lietuvoje baudos už konkurencijos teisės pažeidimus negali būti sumažintos įmonėms, turinčioms veiksmingą atitikties programą, tačiau 9 iš 10 įmonių pageidautų jos, kaip lengvinančio veiksnio ir nurodo, kad tai paskatintų tokių programų atsiradimą versle.

Respondentai nurodė, kad stiprėjanti konkurencijos priežiūra instituciniu lygmeniu, paskundimo „iš vidaus“ galimybė, baudų dydis, antikonkurencinio veiksmo viešinimas bei paskundimo galimybė „iš išorės“ – sąlygos, labiausiais skatinančios rengti konkurencijos atitikties programą.

Pagrindiniai trikdžiai, kodėl įmonės neturi konkurencijos atitikties programos, yra reikalavimo nebuvimas instituciniu lygmeniu, kompetencijų įmonės viduje bei papildomų finansinių išteklių šiai programai pasirengti trūkumas. Nemenką vaidmenį daro tai, kad „kitos įmonės“ taip pat neturi tokios programos.

Taigi, tyrimo rezultatai patvirtina ir kartu džiugina, kad konkurencijos kultūra Lietuvos įmonių tarpe auga ir leidžia prognozuoti, kad greitu metu konkurencijos atitikties programa taps vienu iš kertinių socialiai atsakingo verslo strategijos elementų, padėsiančių išvengti rizikos sąmoningai ar nesąmoningai priimti konkurenciją pažeidžiančius sprendimus, stiprinančių įmonės įvaizdį ir traktuojančių  konkurenciją kaip vertybę.