Artėjant šaltajam sezonui, neišvengiamai kyla diskusijos apie didžiules sąskaitas už būsto šildymą. Pasak KTU eksperto, jas galima sumažinti beveik perpus, tačiau tam reikia nebijoti ne tik renovacijos, bet ir pagalvoti apie dar neišnaudotas šildymo technologijas.
Primena senas amerikietiškas mašinas
Šildymas ir jį lydintys mokesčiai – kasmetinis galvos skausmas senuose namuose gyvenantiems lietuviams. Dažnai dar sovietinės statybos daugiabučiai šilumos sulaikymo atžvilgiu – kiauri kaip rėtis, mat statyti laikais, kai šildymas beveik nieko nekainuodavo.
Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto Pastatų energinių sistemų katedros vedėjo Andriaus Jurelionio, viena iš geriausių išeičių sumažinti šildymo sąskaitas – pastatų renovacija.
„Daugiabučiai namai, stovintys šalies miestuose, statyti pagal senas taisykles ir senus standartus. Jie primena senus amerikietiškus automobilius, kurie gaminti nekreipiant dėmesio į sunaudojamų degalų kiekį, mat kuras anuomet JAV kainuodavo centus“, – lygino A. Jurelionis.
Nors namų renovacija dar kai kur sutinkama skeptiškai, mokslininko teigimu, renovavus namą, sutaupoma net apie 40 proc. šilumos, skirtos jo šildymui.
„Renovacija – visapusiškai naudingas procesas. Čia galime kalbėti ne tik apie sutaupomą šilumą, tačiau ir apie vietines statybų bendroves, atliekančias renovacijas, kurioms padaugėja užsakymų – taip sukuriamos papildomos darbo vietos, verslas plečiasi“, – pasakojo KTU mokslininkas.
Renovuoti reikia viską
A. Jurelionis pabrėžė, kad renovacija padeda keisti ir gaminamos energijos iš atsinaujinančių šaltinių santykį – mažėjant įprastos energijos sąnaudoms, kuri paleidžiama vėjais nerenovuotame name, galima atitinkamai didinti energijos gavimą iš atsinaujinančių šaltinių.
„Be abejo, renovavus namą, šilumos suvartojimas sumažės 40 proc., tačiau sąskaitos sumažės mažiau, nes gyventojams tam tikrą laiką reikės mokėti paimtą renovacijos paskolą ir palūkanas. Išsimokėjus paskolą, už šildymą žmonės mokės tikrai mažiau ir jiems daugiau niekada nereikės veržtis diržų artėjant žiemos sezonui“, – sakė KTU mokslininkas.
Pasak jo, pasiryžus renovuoti daugiabutį, reikėtų nebijoti investuoti šiek tiek daugiau ir atlikti pilną renovaciją – įstiklinti ir laiptinės balkonus ar pakeisti joje esančius susidėvėjusius langus, per kurios laukan taip pat išeina nemažas šilumos kiekis.
„Laiptinėje esant mažesnei temperatūrai, butai praranda šilumą per sienas į laiptinę. Su renovacija gali būti suderinti netgi gražūs konstrukciniai sprendimai – sutvirtinti ir įstiklinti apibyrėję ar sunkiai besilaikantys laiptinės balkonai ar net stogeliai prie daugiabučių namų įėjimų“, – sakė A. Jurelionis.
KTU mokslininkas sakė, kad žmonės dažnai nesupranta, jog pasinaudojus renovacija galima gerokai atnaujinti ir pačią namo išvaizdą. Tokia kompleksinė renovacija gal ir būna šiek tiek brangesnė, tačiau apsaugo žmones nuo įvairių rinkliavų smulkiems remonto darbams ateityje ir tuo pačiu didina būsto kainą, sugalvojus jį parduoti.
Daugiabučiuose – rekuperacija ir saulės kolektoriai
A. Jurelionio teigimu, dar labiau energijos suvartojimą, o tuo pačiu ir sąskaitas, galėtų sumažinti ir alternatyviosios, atsinaujinančios energetikos principu veikiančios sistemos. Viena tokių – ant stogų iškelti saulės kolektoriai.
Jų jau galima rasti ir miestuose ant daugiabučių. Gyventojai, norintys šildytis šia technologija vandenį, turėtų paskaičiuoti, ar tai jiems apsimoka, mat karštas vanduo dažniausiai naudojamas dažniausiai ryte arba grįžus iš darbo. Šiais laiko tarpais pašildyto vandens sunaudojimas labai padidėja, tad tam reikėtų įrengti ir papildomas jo talpas, joms reiktų surasti ir vietą name. Tačiau nepaisant visų šių technologinių trukdžių, laiko perspektyvoje saulės kolektoriai mokamas sąskaitas irgi sumažintų.
Dar viena technologija – iš butų vėdinimo sistemos išeinančio oro šilumos panaudojimas arba rekuperacija.
„Šio oro temperatūra siekia apie 20 laipsnių šilumos – šią šilumą iš jo galima pasiimti ir naudoti. Tam yra pritaikomi šilumos siurbliai. Šiuo metu tokios sistemos Lietuvoje jau yra diegiamos, stengiamasi jas populiarinti. Juk šią šilumą mes tiesiog išmetame į orą, o rekuperacijos sprendimas gan nesunkiai technologiškai įgyvendinamas“, – pasakojo pašnekovas.
Viena populiariausių šios technologijos panaudojimų sričių – sugražinta šiluma naudojama šildant gyvatukus vonioje.
Kalbėdamas apie tarp privačių namų savininkų populiarėjantį geoterminio šildymo būdą, A. Jurelionis abejojo, ar sklandžiai pavyktų šią technologiją perkelti į daugiabučius. Tam reikėtų atlikti nemažai gręžinių arba didelio laisvo ploto, kuriame būtų išdėstoma ši technologija – tankiai gyvenamose teritorijose šiuos sprendimus būtų sunku įgyvendinti.
