Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansavimą (beveik 200 tūkst. eurų) šiemet gavo 2 Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) mokslininkų projektai. 2015-2018 m. laikotarpiu mokslinių tyrimų vykdymo metu bus tiriamos tarptautinio užkrato rizikos grėsmės ir pasekmės Vidurio ir Rytų Europos šalims bei Lietuvos inovacijų ekosistemos įveiklinimo vadybiniai aspektai.
Pagrindinė EVF Finansų katedros dr. Vilmos Deltuvaitės tyrimų projekto („Tarptautinio užkrato rizika: grėsmės ir pasekmės Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalims“) idėja – sukurti tarptautinio užkrato rizikos strateginės stebėsenos sistemą, įgalinančią iš anksto pastebėti rizikos pasireiškimo požymius ir imtis savalaikių priemonių, kurios sušvelnintų neigiamas jos pasireiškimo pasekmes.
„Pastaruoju metu stebimi itin spartūs šalių ekonominės ir finansinės integracijos procesai skatina šalių ekonomikos ir finansų sistemos vystymąsi, tačiau taip pat lemia ir didesnį atvirų ekonomikų jautrumą tarptautinio užkrato rizikai, kuri yra itin aktuali VRE šalims. Tačiau net ir suvokiant šią grėsmę, pasigendama nuolatinės strateginės analizės, kuri leistų iš anksto pastebėti minėtos rizikos pasireiškimo požymius“, – projekto aktualumą apibūdina dr. V. Deltuvaitė. Jos vadovaujamas mokslininkų grupių projektas bus vykdomas kartu su Mendel universiteto (Brno, Čekijos Respublika) mokslininkais.
Tuo metu EVF Strateginio valdymo katedros prof. dr. Giedriaus Jucevičiaus projektas („Saviorganizacija grįsto valdymo įgalinimas šiuolaikinėse inovacijų ekosistemose: „vėluojančios“ ekonomikos kontekstas“) siekia pažvelgti į šiuolaikinėse inovacijų ekosistemų vykstančius saviorganizacinius procesus, jų radimosi įgalinimą “vėluojančios” institucinės‐ekonominės terpės šalyse (tokiose kaip Lietuva).
„Organizacijų mokslas į saviorganizacinį kompleksinių darinių (tinklų, klasterių) pobūdį žvelgia gana statiškai. Beveik nėra užduodamas klausimas, kaip saviorganizacijos procesai galėtų būti įveiklinti, sukuriant atitinkamas vadybines prielaidas ir netiesioginio poveikio mechanizmus. Pavyzdžiui, Lietuvoje, kur nei hierarchinis-biurokratinis, nei rinkos požiūriai savaime neveda prie sklandžiai veikiančių saviorganizacinių darinių, tai ypač aktualu. Taigi kyla klausimas – kokios vadybinės prielaidos sąlygoja pažangių saviorganizacijos procesų radimąsi tokioje „vėluojančioje“ socialinėje terpėje? Kaip galima neigiamą grįžtamąjį ryšį paversti teigiamu grįžtamuoju ryšiu, užtikrinančiu pasitikėjimo, bendradarbiavimo, sistemos produktyvumo ir sukuriamos pridėtinės vertės augimą?“, – savo projekte keliamus klausimus vardija profesorius G. Jucevičius.
EVF mokslininkai šiam LMT konkursui iš viso pateikė 14 projektų paraiškas. 13 iš jų – humanitarinių ir socialinių mokslų srityje, 1 skirtą bendradarbiavimui su JAV mokslininkais.
Pasak Ekonomikos ir verslo fakulteto Mokslo prodekano, doc. dr. Kęstučio Duobos, augantį pateikiamų paraiškų skaičių ir gerėjančią jų kokybę, bei didėjantį finansuotų projektų skaičių iš dalies lemia ir kryptinga KTU veikla, siekiant stiprinti tarp-sritines ir tarp-kryptines mokslo grupes, inicijuojant vidinius Universiteto bei Ekonomikos ir verslo fakulteto konkursus besiformuojančioms tarptautinėms mokslininkų grupėms remti.
Be šiais metais dr. V. Deltuvaitės ir prof. dr. G. Jucevičiaus finansuotų projektų, nuo 2010 m. EVF mokslininkai jau yra užbaigę 4 iš analogiškos LMT programos finansuotus projektus.
Iš viso šiemet trims LMT mokslininkų grupių projektų konkursams buvo pateiktos 652 paraiškos iš 35 mokslo ir studijų institucijų. Finansuoti 95 projektai. 1-ąjį humanitarinių ir socialinių mokslų srities konkursą, kuriame dalyvavo 13 EVF projektų, laimėjusiems projektams iš viso skirta 2 981 120 Eur.
