Kasmečiame pramonininkų konfederacijos (LPK) konkurse „Lietuvos metų gaminys“ triumfavo Kauno technologijos universiteto Gynybos technologijų instituto (KTU GTI) sukurtos raketos-taikiniai, skirti kariškių pratyboms ir mokymams.
Kauniečių raketa-taikinys „RT-400“ šiemet jau kelis kartus sėkmingai išbandytas realiose pratybose. Jis skirtas kariškiams mokytis pataikyti į skraidančius objektus.
„Vykdydami Europos sąjungos lėšomis finansuojamą Valstybės aukštųjų technologijų projektą, sukūrėme skraidantį taikinį „RT-400“. Tai yra 5,5 m ilgio, 40 cm skersmens raketa, imituojanti priešų sraigtasparnius, lėktuvus arba bepiločius orlaivius karinėse pratybose“, – „Verslo žinioms“ pasakojo Algimantas Fedaravičius, KTU GTI direktorius.
Raketa turi nuskrieti iki 5,5 km, ji turi būti „lėta“ ir suderinta su „Stinger“ raketų kompleksų balistika. t. y. taikinys turi skrieti ne didesniu kaip 160–250 m per sekundę greičiu, kad „Stinger“ raketos galėtų jį pasivyti ir numušti.
Taikinys už 15 tūkst. eurų
Anot jo, sukurti šį mokomąjį kompleksą – raketą, jos variklį, transportavimo ir paleidimo įtaisą – kainavo apie 2,5 mln. Lt. Tokia buvo šio projekto vertė. Pati raketa taikinys, įskaitant priežiūros ir paleidimo paslaugas, kainuoja apie 15 tūkst. eurų (apie 51.800 Lt).
Ši sistema sukurta Lietuvos oro gynybos bataliono kariams. Tačiau prof. A. Fedaravičius teigia dėl jos panaudojimo bandysiantis kalbėtis ir su NATO pajėgų atstovais. Jeigu jie sutiktų pratybose naudoti lietuvišką įrangą, išsispręstų visi su projekto komercializavimu susiję klausimai. O to reikalaujama pagal projektą.
„Šiemet Baltijos jūroje vyko NATO pratybos „Gintarinė strėlė 2014“. Ten sėkmingai paleidome du taikinius. Ir mūsų oro gynybos bataliono kariai į abu pataikė. Viskas pavyko. Mes džiaugiamės, kad sėkmingai raketas paleidome, o jie – kad pataikė“, – pasakojo mokslininkas.
Profesoriaus teigimu, kol kas viskas yra tik idėja. Tačiau jis nusiteikęs optimistiškai. Anot jo, šansų „užsikabinti“ yra, nes dabar pasaulyje esančios alternatyvos gerokai brangesnės.
„Amerikiečiai kažkada turėjo panašią mokomąją sistemą, bet dabar man žinomų analogų pasaulyje nėra. Dabar vienos šalys pratyboms naudoja bepiločius orlaivius, kiti – senus lėktuvus, sklandytuvus arba kitokias priemones. Kiekvienas verčiasi kaip išmano, vieno standarto nėra“, – sako A. Fedaravičius.
KTU GTI tikisi tiek su Lietuvos kariuomene, tiek ateityje su NATO pajėgomis pasirašyti sutartį atlikti šių sistemų priežiūros darbus. Tai reiškia, jog mokslininkai į poligoną vyktų su kariškiais ir leistų taikinius, taip pat prižiūrėtų, kad visa įranga veiktų tinkamai. O, reikalui esant, vietoje spręstų ir problemas.
