Šių metų valstybinis informacinių technologijų brandos egzaminas savo sudėtingumu buvo labai panašus į ankstesnius, o aukštesnio lygmens žinių ir gebėjimų pareikalavo tik viena programavimo užduotis, teigia Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto dekanė doc. dr. Rita Butkienė.
Anot jos, moksleiviai, kurie egzaminui ruošėsi, sprendė ankstesnių metų užduotis, ir su šių metų egzamino užduotimis turėjo nesunkiai susidoroti.
„Užduotims atlikti tikrai pakako pagal mokymo programą suteiktų žinių“, – pastebi R. Butkienė.
Pirmojoje egzamino dalyje abiturientai turėjo atsakyti į klausimus apie saugų ir teisėtą informacijos ir interneto naudojimą, antrojoje – su tekstų rengykle sumaketuoti tekstinį dokumentą, trečiojoje – skaičiuokle apdoroti skaitinę informaciją, o ketvirtoje – išspręsti dvi praktines programavimo užduotis.
„Daugiausiai sunkumų nepatyrusiems moksleiviams paprastai kyla sprendžiant programavimo užduotis“, – pastebi R. Butkienė.
Pirmoje programavimo užduotyje reikėjo pademonstruoti gebėjimą suprogramuoti duomenų skaitymą iš failo ir įrašymą į failą, nurodytos talpos indų užpildymo ir aliejaus likučio skaičiavimo funkciją.
„Šių metų egzamine pirmoji užduoti buvo kur kas lengvesnė nei pernykštė, nes jai išspręsti jokių ypatingų algoritmų nereikėjo. Pakako mokėti tinkamai atlikti veiksmus su sveikaisiais skaičiais, sukurti šakotuosius ir ciklinius algoritmus. Tai – 9–10 klasės žinios“, – komentavo dekanė.
Antrajai užduočiai atlikti, pasak jos, reikėjo aukštesnio lygio programavimo žinių ir gebėjimų. Laikiusieji egzaminą turėjo suprogramuoti ne tik duomenų skaitymą iš failo, įrašymą į failą bei aprašyti veiksmus funkcijomis, bet ir atlikti veiksmus su simbolių eilutėmis, parinkti tinkamas duomenų struktūras, parinkti tinkamus algoritmus.
„Jei pirmąjį uždavinį galima išspręsti nepanaudojus nei sąlygos, nei ciklo operatorių, tai antrajame be jų apsieti nebuvo įmanoma“, – teigė R. Butkienė.
Pirmosios užduoties galimi sprendimai pateikiami čia, antrosios – čia.
