Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų mokslo instituto mokslininkai įsitikinę, jog visuomenę pasiekia per mažai informacijos apie tai, kaip apsisaugoti nuo klastojimo.
„Klastojama pati įvairiausia produkcija – nuo kosmetikos priemonių iki pinigų, nuo elektronikos prietaisų iki viešojo transporto bilietų. Klastotojai talentingi, o į šią industriją investuojama labai daug šešėlinio kapitalo“, – teigia KTU Medžiagų mokslo instituto mokslininkas Pranas Narmontas.
Jo nuomone, jei vartotojas žinotų, kaip atskirti tikrą daiktą nuo padirbto, klastojimo atvejų gerokai sumažėtų.
Optiniai elementai, arba hologramos, naudojami dokumentų (valstybės ir asmens), pinigų apsaugai. Hologramos ant alkoholio ar cigarečių pakelių banderolių, transporto bilietų, matavimo prietaisų bei pačių įvairiausių prekių įrodo, jog daiktas, kurį įsigijote, yra tikrai tas, už kurį ir ketinote sumokėti. Institute su šia sritimi susijusias technologijas mokslininkų komanda plėtoja jau 20 metų.
Pelningiausias iš nelegalių verslų
Europos centrinio banko paskelbtais duomenimis, 2013-aisiais iš apyvartos buvo išimta 67 tūkst. netikrų euro banknotų. Nors į pinigų gamybą įvedama vis daugiau apsaugos elementų, valiutai įgaunant platesnį vartojimo mastą pasaulyje, klastojimo atvejų daugėja.
„Kai kuriose šalyse klastojimo verslas viršija kitų nelegalių verslų, tokių kaip ginklų, narkotikų prekyba, apimtis. Pagrindinė problema dvejopa: iš vienos pusės, visuomenė gauna per mažai informacijos apie tai, kaip atpažinti klastotę, iš kitos – gamintojai dar nesuvokia optinio apsaugos elemento, kuris įtikina vartotoją, jog įsigyta tikrai originali prekė, svarbos“, – teigia P. Narmontas.
Vertybiniai popieriai, pinigai, asmens dokumentai, alkoholiniai gėrimai – įprasta, jog šie daiktai ženklinami optiniais apsaugos elementais. Tačiau, jei atkreipsime dėmesį, hologramas pastebėsime ir ant grožio priemonių, vaistų, elektronikos prekių, ir net kai kurių maisto produktų.
„Daikto dizainą ir net cheminę sudėtį gabus klastotojas gali pamėgdžioti, tačiau, pirkėjas, įsižiūrėjęs į hologramą, gana lengvai atskirs, ar perka originalą“, – sako KTU mokslininkas.
Trys pinigų tikrinimo „P“: pakreipk, pamatyk, paliesk
Europos centrinio banko puslapyje galima rasti rekomendacijas, kuriomis vadovaujantis lengvai atpažinsime tikrus eurus. Pirma, euras traškus, nes spausdinamas ant popieriaus, pagaminto iš medvilnės, o pirštais galima pajusti iškilusius dažus. Antra, pakėlus pinigą prieš šviesą matyti vandens ženklai. Trečia, pakreipus banknotą, taip, kad šviesa kristų kitu kampu, ant euro apsauginės juostelės galima pamatyti skirtingų spalvų žaismą, o įsižiūrėjus – ir tūrinį vaizdą.
Panašiais principais vadovaujantis, galima įsitikinti ir ant kitų prekių bei dokumentų dedamų apsaugos ženklų tikrumu.
„Hologramos skirtumai nuo paprasto saldainių popierėlio yra trys: pirma, ji ryški, antra, ją pasukus matyti spalvų žaismas, trečia, į hologramą įsižiūrėjus išryškėja giluminiai vaizdai. Turintieji gerą regėjimą pamatys ir mikro tekstus, kurie gali sudaryti grafinį hologramos „raštą“, – aiškina P. Narmontas.
Klastotojai į aukštąsias technologijas neinvestuoja
Europos centrinio banko klastojimo prevencijos ekspertai teigia, jog klastotojams nerūpi, kaip pagaminti tobulas pinigų kopijas, kurios apgautų profesionalus ir specializuotus tikrinimo aparatus. Padirbinėtojai naudojasi paprasto vartotojo neišmanymu.
P. Narmontas teigia, jog optinio apsaugos elemento esmė yra spalvų skaidymas. „Kai šviečiant saulei lyja, vaivorykštė išskaido šviesą į spektro dedamąsias“, – sako mokslininkas. Po šiuo paprastu paaiškinimu slepiasi sudėtingos technologijos – tokios, kaip optinė holografija ir nanolitografija, dėl kurių holograma tampa tūrinė, su teksto ir grafiniais elementais mikro ir nano lygmenyje.
„Holograma turi optiškai kintantį vaizdą, kuriame, jį vartant, keičiasi vaivorykštės spalvos. Tokio optiškai kintančio vaizdo neįmanoma pagaminti paprastomis spaudos mašinomis, tam reikalingos aukštosios technologijos“, – teigia KTU Medžiagų mokslo instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Viktoras Grigaliūnas.
Hologramos kuriamos KTU „Santakos“ slėnyje
Medžiagų mokslo institutas, įsikūręs „Santakos“ slėnio KTU Mokslo ir technologijų centre bei Technologiniame verslo inkubatoriuje, turi unikalią įrangą ir mokslinį potencialą optiniams apsaugos elementams kurti.
„Turėdami įrangą ir didelę patirtį, mes galime išpildyti visą apsaugos elemento gamybos ciklą – nuo pradinio sumanymo iki pačios hologramos atspausdinimo“, – pasakoja V. Grigaliūnas.
Instituto mokslininkai bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio įmonėmis. Neseniai buvo įsteigta UAB „Holtida“, kuri tiesiogiai dirba su Lietuvos valstybinėmis institucijomis ir komercinėmis struktūromis, diegdama hologramas ir kitas naujausias optines apsaugos priemones.
„Pagal preliminarius duomenis, vienos iš mūsų parnerių įmonės pelnas po to, kai jie ėmė bendradarbiauti su Institutu, įsivesdami į savo gaminamą prekę optinį apsaugos elementą, paaugo net 30 proc. Vadinasi, sumažėjo klastojimas“, – teigia P. Normantas.
KTU mokslininkų nuomone, kaimyninėse šalyse daugiau investuojama į visuomenės švietimą, įmonės labiau rūpinasi optine savo kuriamos produkcijos apsauga. Ši tema Lietuvoje dar nepakankamai išplėtota.
Lapkričio 14 d. Kaune duris atvers KTU „Santakos“ slėnio Mokslo ir technologijų centras bei Technologinis verslo inkubatorius. Jis turėtų tapti vienu iš svarbiausių objektų, prisidedančiu prie verslui ir investicijoms patrauklaus miesto įvaizdžio formavimo. Ateityje KTU „Santakos“ slėnis pretenduoja tapti rimta paspirtimi ne tik Kauno, bet ir visai šalies ekonomikai.
KTU skelbia seriją tekstų, skirtų lapkričio 14 d. vyksiančiam KTU „Santakos“ slėnio atidarymo renginiui ir tarptautinei konferencijai „Lietuvos mokslas ir pramonė 2014“. Visą svarbiausią informaciją apie šį įvykį rasite specialioje www.ktu.edu svetainės skiltyje „LMIP“.
