Pirmąją Naujųjų metų savaitę KTU surengtoje trečioje jaunųjų matematikų konferencijoje pripažinti Lietuvos mokslininkai iš viso pasaulio universitetų ieškojo būdų, kaip sustiprinti šio mokslo pozicijas mūsų šalyje.
Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) dekanė Bronė Narkevičienė pabrėžė, kad matematika mūsų šalyje yra nuvertinta nepelnytai.
„Šios problemos šaknys glūdi jau mokykloje. Ypatingą žalą matematikai, ir ne tik jai, daro tai, kad abiturientai brandos atestatą gali gauti nelaikę matematikos brandos egzamino. Tai daro labai didelę įtaką žmogiškųjų išteklių kokybei. Toks išsilavinimui, loginiam, analitiniam bei kritiniam mąstymui keliamų reikalavimų sumažinimas kenkia ekonominei, socialinei mokslinei Lietuvos raidai“, – tvirtino B. Narkevičienė.
Dekanės teigimu, visuomenė turėtų tai suprasti ir imtis sprendimų, keičiančių padėtį iš esmės jau šiandien.
Darbdaviai ieško matematikų
B. Narkevičienės teigimu, matematika pagal pripažinimą turėtų eiti koja kojon su ekonomikos mokslais, mat šios dvi sritys yra labai susijusios. Tai įrodo, kad Europos mokslo žemėlapyje vis ryškesnę vietą užima ne tik taikomoji, bet ir pramoninė matematika.
„Europoje darbdaviai ieško matematikų, kurie dirbtų įmonėse, iš pirmo žvilgsnio nesusijusiose su matematika. Pavyzdžiui, Danijoje sėkmingai veikia modelis, kuomet pramoninkai, verslas, viešasis sektorius suformuluoja realias problemas, su kuriomis jie susiduria, tuomet mokslininkai ieško iškeltos problemos – uždavinio sprendimo, o įmonės finansuoja uždavinio sprendimo paieškas“, – pasakojo B. Narkevičienė.
Matematika Lietuvoje susiduria ir su tokiais iššūkiais, kaip šalies poreikius atitinkantis teorinės ir taikomosios matematikos balansas, glaudus tarpusavio bendradarbiavimo trūkumas tarp mokslininkų, atstovaujančių šias matematikos sritis, bei pramonės, verslo ir viešojo sektoriaus.
Didžiausias skaudulys – išvažiuojantys mokslininkai
Lietuvos matematikų draugijos pirmininko, Lietuvos mokslų akademijos tikrojo nario profesoriaus Remigijaus Leipaus teigimu, pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria matematikos mokslas Lietuvoje, yra protų nutekėjimas ir geriausiųjų emigracija.
Ši mokslininko nuomonė konferencijoje sukėlė aktyvią diskusiją apie nepakankamą Lietuvos mokslininkų finansavimą ir neužtikrintas galimybes augti mokslo potencialui Lietuvoje.
Diskusijos metu buvo ieškota atsakymų, ką reikia daryti, norint grįžti gyventi ir dirbti Lietuvoje. Kaip viena priežasčių buvo įvardinta situacija, kai jauni mokslininkai Lietuvoje savo tyrimams sunkiai sulaukia valstybės finansavimo.
Siekiant stiprinti matematikos padėtį ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, nuspręsta skatinti jaunuosius matematikus, gyvenančius ir dirbančius užsienyje, aktyviai įsijungti į Lietuvos matematikų draugijos veiklą, glaudinti Lietuvos atstovų mokslinį bendradarbiavimą, siekti taikomosios matematikos įtvirtinimo ne tik studijų, bet ir mokslo klasifikatoriuje.
Kaip dar keli gerieji pavyzdžiai, įvardinta praktika analizuoti mokslo finansavimo ir tyrimų organizavimo modelius tokiose šalyse, kaip Estija, Vokietija, Danija, Švedija ir pateikti pasiūlymus Lietuvai.
Pabrėžta, kad labai svarbu sustruktūruoti ir viešai paskelbti informaciją, kokius žingsnius turėtų padaryti jaunieji mokslininkai, norėdami grįžti į tėvynę ir rasti darbo vietą šalies universitetuose.
