KTU mokslininkai: išėjimas iš pandemijos daugeliui pramonės šakų reikš dar didesnį darbo vietų robotizavimą

Svarbiausios | 2020-05-18

Įvedus karantiną Lietuvoje pasikeitė gamybos įmonių darbo specifika – tapo ypač svarbu, kad automatizuota pramonė galėtų dirbti pilnu pajėgumu ir atlaikyti karantino ribojimus. Pasak KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (PTVF) profesoriaus dr. Dariaus Viržonio, netikėtas pasaulio užsidarymas mus privertė patikėti tomis technologinėmis galimybėmis, kurios jau buvo parengtos, bet menkai naudojamos. Jo teigimu, gyvenimui atskleidus naujas galimybes, pokrizinis pasaulis atgal nebegrįš.

„Norėdami geriau pasiruošti pokyčiams, turime pabandyti bent įsivaizduoti jų kontūrus. Šiandien žmonijos technologizacijos lygis yra toks, kad jį sunku aprėpti vienu žvilgsniu. Be didžiulių privalumų, gili technologijų skverbtis į kasdieninę mūsų veiklą, pramogas, namų ūkį turi ir gąsdinančių pusių, iš kurių ryškiausia ir kiekvienam aktuali tema yra privatumo praradimas“, – sako Kauno technologijos universiteto profesorius.

Kita vertus, krizė atveria ir naujas galimybes. Pavyzdžiui, darbas iš namų iki šiol buvo norma tik nedidelei daliai kūrybos darbuotojų: architektams, dizaineriams, konstruktoriams ar programuotojams.

„Krizės akivaizdoje atradome, kad turime nemažai neišnaudotų resursų nuotoliniu būdu dirbti ir kitus darbus: mokyti ir mokytis, prekiauti, administruoti, konsultuoti. Netikėtas pasaulio užsidarymas mus privertė patikėti ir pradėti pasitikėti tomis technologinėmis galimybėmis, kurios jau buvo parengtos, bet menkai naudojamos dėl įvairiausių priežasčių. Kad ir dėl įpročių ar tradicijų bei išsilavinimo trūkumo. Gyvenimui štai tokiu būdu atskleidus naujas galimybes, pokriziniame pasaulyje jau nebus grįžtama atgal“, – sako D. Viržonis.

Darbo vietos, kurios teiks nuotolinio darbo galimybes ateityje bus paklausesnės, nes užtikrins darbo vietą karantino atveju, didesnę fizinę darbuotojo laisvę ir privatumą. Todėl, anot D. Viržonio, tikėtina, kad jau iki 2020 m. gerokai pažengusi ketvirtoji pramonės revoliucija, dar kitaip vadinama pramone 4.0. šiuos metus išgyvens patirdama esminį lūžį.

„Išėjimas iš krizės daugeliui pramonės šakų reikš dar didesnį darbo vietų technologizavimą, automatizavimą ir nekontaktinio darbo galimybių diegimą todėl ateityje bus ypač reikalingi automatikos specialistai. Atsižvelgiant į dabartines tendencijas, Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas siūlo įvairiausias programas ir rengia kvalifikuotus specialistus, kurie atlieptų ateities poreikius“, – teigia programuojamos automatikos sistemos profesorius D. Viržonis.

COVID-19 poveikis pasireikš ilgalaikėje perspektyvoje

Pasak KTU PTVF docento Ričardo Milerio, gamybos, logistikos ir kitų verslo procesų automatizavimo reikšmė įmonėms ypatingai išryškėjo COVID-19 epidemijos metu. Verslui iškilo būtinybė minimizuoti darbuotojų ir klientų tiesioginę sąveiką, o verslo procesų skaitmenizavimas ir automatizavimas tapo pagrindinėmis priemonėmis, sudarančiomis galimybę įmonėms tęsti veiklą ir karantino sąlygomis.

„Jau 2020 m. balandžio mėnesio pirmosiomis dienomis Lietuvoje 18,6 proc. verslo įmonių buvo tiesiogiai paveiktos karantino. Veiklą daugiausiai turėjo sustabdyti mažmeninės prekybos, maitinimo ir gėrimų tiekimo, pramogų organizavimo, apgyvendinimo, kelionių organizavimo, transporto paslaugų įmonės“, – paaiškina R. Mileris.

Gamybos sektoriui, tiesiogiai mažai sąveikaujančiam su galutiniu vartotoju, trumpojo laikotarpio tiesioginis neigiamas COVID-19 poveikis nebuvo didelis, tačiau jis neabejotinai pasireikš ilguoju laikotarpiu – sumažėjus gyventojų pajamoms ir vartojimo apimtims.

„Taigi, procesų automatizavimas iš esmės pasikeitusioje verslo aplinkoje šiuo metu yra ypatingai aktualus ne tik gamybos sektoriuje, bet ir visoje prekių tiekimo grandinėje. Verslui iškilo būtinybė ieškoti naujų technologinių sprendimų, užtikrinančių įmonių veiklos tęstinumą neišvengiamai stengiantis sumažinti žmogiškojo gamybos veiksnio įtaką prekių gamyboje ir jų pateikime vartotojams“, – teigia R. Mileris.

Šiuos docento teiginius patvirtina Audronė Biguzienė, Užimtumo tarnybos Panevėžio KAD departamento direktorė, teigdama, kad nedarbo lygis auga ir tai atspindi statistiniai duomenys.

Lyginant su kovo pradžia, nedarbas Panevėžio mieste padidėjo 2,1 procentinio punkto, o Panevėžio rajone – 1,4 . Daugiausiai į užimtumo tarnybą kreipėsi prekybos, įvairių paslaugų, transporto veiklomis užsiimančių Panevėžio miesto ir rajono įmonių darbuotojai.

Lietuvos techninė pažanga Europos kontekste – kukli

Mantas Gudas, Lietuvos metalo apdirbimo bendrovės „Metalistas Group“ valdybos pirmininkas ir Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos prezidentas teigia, kad automatizavimas ir robotizavimas didžiausią potencialą turi tuose regionuose, kur klientas yra arti, energetikos resursų kainos konkurencingos, o sutelkti žmogiškieji inžineriniai, IT ir intelektiniai resursai yra didžiausi.

„Nėra didelio pranašumo robotų linijas instaliuoti pigesnio darbo kaštų šalyse, nes jo dalis kaštų struktūroje sąlyginai maža. Todėl Lietuvos pramonė turi suprasti pasaulio ekonomikos tendencijas, ieškoti nišų, kur kvalifikuotų darbuotojų ir lankstumo poreikis dera su specializuotais robotizacijos sprendimais. Robotizacija ir automatizacija daugeliu atveju nėra vienintelis raktas į sėkmę. Labai svarbu yra gebėjimas išmaniai save pateikti, sėkmingai integruotis į pasaulines tiekimo grandines. Tokius namų darbus padariusios įmonės natūraliai automatizuosis, robotizuosis ir plėsis“, – sako M. Gudas.

Jis pastebi, kad ne tik labiausiai išsivysčiusiose šalyse, bet ir Lietuvoje yra įmonių, kurios gamina su minimaliu žmogaus įsikišimu ar net visiškai be jo. Tokioms įmonėms grėsmingi atrodytų tik komunalinių paslaugų ar interneto trikdžiai.

Vis dėlto, KTU PTVF docentas R. Mileris pabrėžia, kad: „Nors pramonės rodikliai Lietuvoje visą dešimtmetį sparčiai augo, tačiau vertinant šalies techninę pažangą Europos Sąjungos valstybių kontekste Lietuva atrodo gana kukliai“.

Technologinis išsilavinimas padeda atskirti tiesą nuo sąmokslo teorijų

Jei iki šiol pramoninės automatikos technologijos sprendė darbuotojų trūkumo, kokybės užtikrinimo bei našumo klausimus, D. Viržonis mano, kad dabar atsiras inovacijų niša, nukreipta į atstumo tarp žmonių užtikrinimą, atstumo tarp žmogaus ir proceso didinimą.

„Tokia tendencija sukurs šiandien dar sunkiai įsivaizduojamus pokyčius darbo rinkoje. Ne tik, kad mažės rankų darbo poreikis (tai buvo ir iki krizės), bet didės kompetencijų reikalavimai darbuotojams plačiame profesijų spektre“, – mano jis.

KTU PTVF profesorius abejoja, kad darbdaviai rizikuos patikėti pramonės, prekybos ar kitų procesų valdymą technologinio išsilavinimo pagrindų neturintiems darbuotojams, nes jų protas nėra atsparus sąmokslo teorijoms. Technologinis išsilavinimas gali tapti norma ne tik inžinieriams, bet ir kūrybinių profesijų darbuotojams, mokytojams, gydytojams, bibliotekininkams, aktoriams ar muziejininkams.

„Technologinių mokslų žinios ir kompetencijos tapo kaip niekuomet svarbios mūsų gyvenimuose. Jos ne tik leidžia užsitikrinti gyvenimo stabilumą, pajamas, bet ir išvengti nepagrįsto nerimo. Taip, pasaulis keičiasi mūsų akyse. Ar mes galime šį kitimą sustabdyti? Vargu. Tačiau galime tapti vertais ir aktyviais pokyčių dalyviais“, – teigia D. Viržonis.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku