Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas Transporto inžinerijos katedros docentas Darius Juodvalkis
Pirmąjį automobilį varomą vidaus degimo varikliu Karlas Benzas sukonstravo dar XIX amžiaus pabaigoje, o šiandien vidaus degimo varikliu varomi automobiliai vis dar yra populiarūs ir plačiai naudojami. XX amžiaus pabaigoje pastebėta, kad transporto tarša turi žymią reikšmę ir susirūpinta, kad būtina ją mažinti. Vienas iš būdų mažinant transporto priemonių taršą yra jų elektrifikavimas.
Daugumos šiuolaikinių elektra varomų lengvųjų automobilių kaip silpnoji pusė įvardijama įveikiamas atstumas su viena įkrova. Šiuolaikiniai lengvieji automobiliai, kuriuose įrengtos 25-100 kWh talpos akumuliatorių baterijos, su pilnai įkrauta baterija gali įveikti 100-500 km atstumą.
Šiandien elektra varomi automobiliai vis dar brangesni už tradicinius ir jų kaina labai priklauso nuo akumuliatorių baterijos talpos. Nepaisant kai kurių trūkumų, elektriniai automobiliai turi daug privalumų – pigesnė eksploatacija, mažesnės išlaidos „degalams“, geresnė automobilio dinamika ir t.t.
Be abejo, svarbiausias elektra varomų automobilių privalumas yra ekologiškumas. Visame pasaulyje, o ypač ekonomiškai išsivysčiusiose valstybėse, įvairiais būdais skatinamas lengvųjų automobilių varomų elektra naudojimas ir jų pastaraisiais metais sparčiai daugėja.
Norvegija šiandien yra viena iš lyderiaujančių valstybių pagal elektra varomų lengvųjų automobilių kiekį. Norvegijos vyriausybė prognozuoja, kad 2025 m. bus parduodami tik elektra varomi lengvieji automobiliai. 2016 m. Norvegijoje elektra varomi automobiliai sudarė 25 proc. naujai registruojamų automobilių kiekio. Tais pačiais metais nauji registruojami automobiliai Nyderlanduose sudarė tik 1,8 proc., Prancūzijoje 1,5 proc., o Vokietijoje tik 0,7 proc.
2020 m. Norvegijoje pirmą kartą fiksuota daugiau naujai registruojamų ir elektra varomų automobilių nei tradiciniais degalais varomų – elektra varomi automobiliai sudarė 61 proc. nuo visų registruotų automobilių kiekio.
Šiandien Nyderlandai yra viena iš lyderiaujančių Europos Sąjungos valstybių pagal elektra varomų automobilių skaičių – 2019 m. šioje valstybėje naujai registruojami automobiliai sudarė 15 proc. nuo visų lengvųjų automobilių kiekio, o 2020 m. fiksuojamas žymus šuolis – naujai registruojami automobiliai jau sudaro 25 proc.
Vokietijoje elektra varomi automobiliai kol kas dar nėra labai populiarūs. 2019 m. elektra varomi naujai registruojami automobiliai sudarė tik 3 proc. nuo visų naujai registruojamų lengvųjų automobilių kiekio. Nuo 2020 m. šioje šalyje fiksuojamas elektra varomų automobilių populiarumo augimas – Vokietijoje naujai registruojami elektra varomi automobiliai jau sudaro 14 proc. nuo visų lengvųjų automobilių kiekio.
Vokietija yra viena iš didžiausių lengvųjų automobilių gamintojų pasaulyje. Automobilių gamintojai, atsižvelgdami į rinkos pokyčius ir elektra varomų automobilių populiarėjimą, gamina vis daugiau elektra varomų transporto priemonių. 2021 m. liepos mėn. iš visų Vokietijoje pagamintų lengvųjų automobilių tik elektra varomi automobiliai sudarė 20 proc., kai tuo tarpu 2020 m. kovo mėn. elektra varomi automobiliai sudarė tik 6,8 proc.
Lietuvoje, kaip ir kitose ekonomiškai išsivysčiusiose valstybėse, elektra varomų automobilių kiekis keliuose vis didėja. Remiantis Valstybės įmonės REGITRA duomenimis, per pirmus 2021 metų devynis mėnesius Lietuvoje pirmą kartą įregistruota 583 vnt. naujų ir 854 vnt. naudotų automobilių, kurių galios šaltinis nurodytas tik elektra, o tai jau yra daugiau nei per visus praėjusius metus.
Vertinant paskutinių penkių metų skaičius pastebimas naujai įregistruojamų elektrinių automobilių žymus skaičiaus augimas. 2020 metais viso naujai įregistruota elektrinių automobilių apie 2,5 karto daugiau nei 2019 metais, o per pirmus 2021 metų devynis mėnesius jau įregistruota daugiau elektrinių automobilių nei per visus praėjusius metus. Valstybės įmonės REGITRA šių metų lapkričio 1 d. duomenimis, viso Lietuvoje yra įregistruota 4160 vnt. elektrinių automobilių.
Nors ir stebimas elektrinių automobilių Lietuvoje skaičiaus žymus didėjimas, tačiau, jei lyginsime automobilių, kurių galios šaltinis nurodomas tik elektra skaičių, su bendru įregistruotų automobilių skaičiumi, rezultatai nėra džiuginantys. Pavyzdžiui, 2021 metų lapkričio 1 d. duomenimis Lietuvoje viso buvo įregistruota apie 1,6 milijono M1 klasės automobilių ir elektriniai automobiliai (4160 vnt.) sudaro tik apie 0,26 proc. nuo visų automobilių skaičiaus.
Vertinti elektra varomų automobilių parką, jų skaičių lyginant su visų įregistruotų automobilių skaičiumi nėra teisinga, nes elektriniai automobiliai paprastai yra naujesni ir, tikėtina, kad dauguma jų yra aktyviai naudojami, kai tuo tarpu kitomis degalų rūšimis varomi automobiliai yra senesni ir gali būti, kad dalis jų nėra aktyviai eksploatuojami.
Lyginant naujų pirmą kartą Lietuvoje įregistruojamų M1 klasės automobilių skaičius pagal degalų rūšį jau rezultatai kitokie. 2020 metais viso buvo įregistruota 40.232 vnt. naujų M1 klasės automobilių ir tame tarpe 453 vnt. buvo automobiliai, kurių galios šaltinis nurodytas tik elektra ir tai yra 1,13 proc. nuo visų naujų automobilių kiekio. Per pirmuosius šių metų dešimt mėnesių naujų elektrinių automobilių jau įregistruota 735 vnt., o viso naujų M1 klasės automobilių įregistruota 27.827 vnt.
Taigi, pagal šių metų duomenis elektriniai automobiliai sudaro 2,7 proc. nuo visų įregistruojamų naujų M1 klasės automobilių kiekio. Nors elektrinių automobilių Lietuvoje įregistruojama vis daugiau, bet, palyginus su kitomis Europos šalimis, Lietuva vis dar atsilieka pagal elektrinių automobilių skaičių, o tai reiškia, kad valstybė turėtų numatyti papildomas priemones skatinančias įsigyti ekologiškus automobilius, kurie varomi elektra.
Dvejų pastarųjų metų gerėjančius rezultatus galima būtų sieti su valstybės mokestine ir lengvatine mokesčių politika elektrinių automobilių atžvilgiu.
