KTU mokslininkės atliktas tyrimas atskleidė kaip mados įmonėms tapti tvaresnėmis

KTU Atsakingai | 2023-08-25

Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto docentė Jolita Čeičytė-Pranskūnė

Jungtinių Tautų tvarios mados aljanso duomenimis, mados industrija sukelia apie 8 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų ir yra atsakinga už 9 proc. plastiko mikropluošto, kuris galiausiai atsiduria vandenyne ir kelia grėsmę ekosistemai. Vien prailginus drabužių vartojimą devyniais mėnesiais, galima sumažinti anglies, vandens ir taršos pėdsakus po 4–10 proc.

KTU docentės atliktas tyrimas apie tvarumo vertybėmis grįstų strateginių inovacijų valdymą Lietuvos mados mikro ir mažose įmonėse atskleidžia, kaip būtų galima efektyviau integruoti tvarumo principus ir prisidėti prie tvaresnių pokyčių madoje.

Tvarumo koncepcija madoje – per plati

Nors tvarios mados koncepcija jau kurį laiką egzistuoja, vis dar trūksta vieningo supratimo. Tyrimo metu kalbinti tvarios mados ekosistemos atstovai – įmonės, vartotojai, pardavimo platformų atstovai, viešosios organizacijos – pabrėžė, kad tvarumo koncepcija yra per plati, todėl tiek įmonėms, tiek vartotojams sunku suprasti, kaip atskirti tvarius ir netvarius produktus. Vieniems tvarumas gali reikšti aplinkai draugiškas medžiagas, kitiems – sąžiningus atlyginimus.

Tvarumas apima daug skirtingų socialinių, etinių, ekologinių ir ekonominių principų, todėl įmonėms, o ypač mikro ir mažoms, jų įgyvendinimas kelia nemažai iššūkių. Todėl sudėtinga nubrėžti takoskyrą, kada įmonė yra tvari, o kada tik iš dalies, nes ne visais aspektais įmanoma rasti informaciją arba jos įmonė tiesiog nepateikia.

Situaciją apsunkina ir žaliojo smegenų plovimo (angl. greenwashing) situacija, kuomet įmonės sąmoningai ar nesąmoningai, neturėdamos pakankamai žinių ir/ar kompetencijų, teigia, kad yra tvarios. Tai gali sukelti vartotojų nepasitikėjimą įmonių komunikuojamais teiginiais apie tvarią madą. Tik maža dalis visuomenės, kuri aktyviau domisi tvarumo principais madoje, geba atskirti tvarius mados prekių ženklus, ir tik tuo atveju, jei įmonė skaidriai pateikia daug informacijos apie savo veiklą.

Jolita Čeičytė Pranskūnė
Jolita Čeičytė Pranskūnė

Todėl atlikto tyrimo metu apie tvarią madą Lietuvos mažose ir mikro įmonėse buvo išskirti tvarumo principai, kuriuos galima suskirstyti į etinius, socialinius, ekologinius ir ekonominius.

4 tvarumo kategorijos

Kalbant apie etines vertybes, ypač svarbus yra skaidrumas, pavyzdžiui, teikiant informaciją apie kainą, medžiagos sudėtį. Kita etinė vertybė – atsekamumas, kuomet suteikiama informacija apie produkto kilmę ir vertės grandinę. Prie etinių vertybių taip pat priskiriama sertifikatais ir standartais grįsta produkcija (pavyzdžiui, Global Organic Textile Standard, OEKO-TEX, Cradle to Cradle, B Corporation ir kitos).

Socialinės vertybės apima suteikiant geras ir saugias darbo sąlygas darbuotojams, atlyginimo mokėjimas laiku, įdarbinant jautresnes socialines grupes, pavyzdžiui senjorus iš mažesnių miestų taip suteikiant jiems pragyvenimo šaltinį. Kitos socialinės vertybės gali pasireikšti siekiant kurti produktus už prieinamą kainą vartotojams su mažesnėmis pajamomis. Kitų įmonių atstovai turėdami tvarios mados žinias ir kompetencijas, edukuoja vartotojus ir kitus mados ekosistemos dalyvius apie tvarią madą.

Ekologinės vertybės apima tvarių medžiagų ir kitų išteklių pasirinkimą. Tyrimo dalyviai įvardijo, kad renkasi natūralias, vienos sudėties medžiagas, kurias būtų lengviau perdirbti. Taip pat dažnu atveju buvo minimos įvairios perdirbimo strategijos (angl. recycling ir upcycling) naudojant medžiagų likučius, atsiradusius produktų gamybos metu toje pačioje ar kitoje įmonėje.

Dalis įmonių produkto kūrimo pradžioje numatydavo antrinį produkto panaudojimą ir inicijavo produkto grąžinimo sistemą, kita dalis įmonių kūrė riboto tiražo kolekcijas siekiant išvengti potencialių atliekų, todėl dažnai buvo taikomas produktų personalizavimas ir užsakomoji gamyba.

Taip pat buvo paminėtas tvarus įpakavimas naudojant kompostuojamas medžiagas arba siuvamus medžiaginius maišelius iš likučių. Siekiant sumažinti taršą logistikos procesuose, buvo minimizuoti logistikos etapai sukuriant pardavimo taškus, į kuriuos patys klientai atvyktų, kad būtų išvengta pirkinių internetu.

Kalbant apie ekonomines vertybes, nagrinėtos įmonės siekė užtikrinti produkto kokybę ir ekonominį ilgaamžiškumą, testuojant produktui naudojamas medžiagas, kuriant daugiafunkcius, universalius, tiek vyrams, tiek moterims ar visiems sezonams tinkamus, amžinos estetikos principu grįstus rūbus ar kuriant nacionalinį identitetą atspindintį dizainą.

Kita minėtina ekonominė vertybė – suteikti produktui taisymo garantiją ar galimybę nuomotis produktus. Nagrinėjant makroekonominį poveikį, įmonės prisidėjo prie nacionalinės ekonomikos vystant vietinę mados tiekimo grandinę, išlaikant ar kuriant naujas darbo vietas, vykdant vietines bendradarbiavimo su dizaineriais ar kitomis įmonėmis iniciatyvas.

Svarbiausia – identifikavimas ir integracija

Įmonės tvarumo vertybių identifikavimas ir integracija į ankstyvą produkto kūrimo stadiją ir verslo modelį yra vienas iš kertinių faktorių perėjimo tvaresnės mados link. Tyrimo metu nagrinėtos įmonės išsiskyrė tuo, kad gebėjo sėkmingai identifikuoti tvarios mados vertybes, į kurias orientuojasi, ir jas įgyvendinti kuriant produktą ir/ar inovatyvų verslo modelį.

Didžioji dalis nagrinėtų įmonių įkūrė tvarios mados prekių ženklą grindžiant asmeninėmis vertybėmis, susijusiomis su tvarumu. Vidinės vertybės pasireiškiančios per tvarios mados verslą sustiprino motyvaciją siekti prasmingo verslo, dėl kurio jie yra pasirengę įveikti įvairius iššūkius ir rasti reikalingus sprendimus.

Tačiau svarbu pabrėžti, kad sėkmingai vystyti tvarią madą įmanoma tik atsirenkant tvarumo vertybes ir strategiškai jas integruojant į inovacinę veiklą. Remiantis atliktais interviu su tvarios mados ekosistemos atstovais, buvo pastebėta, kad tarp tvarios mados kūrėjų ar įmonių trūksta strateginio mąstymo į kuriamus produktus ir verslą, nes tvyro klaidinga nuostata, kad jei įmonė kuria tvarią madą, tai vien dėlto ją rinksis vartotojai.

Todėl egzistuoja atvejų, kai tvarios mados įmonės patyrė finansinę nesėkmę, nes per mažai skyrė dėmesio strateginiam valdymui, inovatyviam verslo modeliui ir verslo vystymo klausimams.

Kitas svarbus pastebėjimas – siekiant, jog tvarią madą rinktųsi vartotojai, ji turėtų būti stilinga. Taigi, tvarios mados įmonės turi trigubą iššūkį: suderinti tvarumo vertybes, sukurti stilingus, aukštos kokybės produktus ir/ar paslaugas, ir vystyti komerciškai sėkmingą verslą, mat tai kritiškai svarbu norint pereiti prie tvarios mados.

Todėl tvarus mados prekės ženklas yra tas, kuris savo veiklos aprėptyje siekia prisidėti prie pozityvių pokyčių visose išvardintose kategorijose – socialinėje, etinėje, ekologinėje ir ekonominėje. Žinoma, mikro ar mažai įmonei sudėtinga išpildyti visus tvarumo kriterijus, todėl kiekviena įmonė turėtų atsirinkti, kokius tvarumo principus yra pasiryžusi taikyti savo veikloje ir stengtis kitose veiklos srityse nedaryti žalos aplinkai ar visuomenei.

Kokie potencialūs sprendimai?

Tvarios mados įmonės turėtų apsibrėžti, kurios tvarumo vertybės iš etinių, socialinių, ekologinių ir ekonominių kategorijų jiems yra svarbiausios ir didžiausią dėmesį skirti efektyviam jų išpildymui per produktus ir verslo modelį, bei aiškiai jas komunikuoti vartotojams. Kuo abstrakčiau tvarios mados įmonė pristato save, tuo sunkiau pelnyti vartotojų pasitikėjimą. Taip pat tvarios mados įmonės turėtų daugiau dėmesio skirti komandos narių pritraukimui su vadybinėmis kompetencijomis vystant inovatyvius produktus ir verslo modelius.

Remiantis atliktais tyrimais Vokietijoje nustatyta, kad mada yra saviraiškos ir galios siekimo priemonė, todėl didelę įtaką tvarios mados skatinimui daro nuomonės formuotojų veikla. Tvarios mados prekių ženklai galėtų sėkmingiau vystyti veiklą investuodami į tvarumo vertybes atstovaujančius nuomonės formuotojus, tačiau svarbu užtikrinti, kad komunikuojama informacija būtų teisinga tvarumo požiūriu.

Edukacija apie tvarią madą išlieka didžiuliu iššūkiu. Vartotojams svarbu kurti patogias, lengvai prieinamas ir suprantamas edukacines priemones, pavyzdžiui, aplikacijas, kurios padėtų vartotojams priimti informuotus sprendimus renkantis tvarius drabužius.

Kaip tarptautinį pavyzdį galima įvardinti „Good on you“ platformą, kurioje per tvarumo prizmę analizuojami ir įvertinami globalūs mados prekių ženklai. Tačiau Lietuvoje reikalinga informacija ir edukacija lietuvių kalba, kuri būtų lengvai prieinama visiems gyventojams. Tyrimo metu nagrinėjamos įmonės ne kartą pabrėžė tvarios mados bendruomenės trūkumą bei su tuo susijusius iššūkius kuriant tvarią madą, pavyzdžiui ieškant tvarių medžiagų tiekėjų, kompetentingų darbuotojų ir tvarios mados ekspertų, bei siuvyklų, kurios prioritetą teikia dideliems užsakymams. Todėl tvarios mados klasterio įkūrimas galėtų būti vienas iš sprendimų, prisidedančių prie tvarios mados ilgalaikėje perspektyvoje.

Straipsnis parengtas remiantis tyrimo rezultatais, kuriam finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-23-0193