Lietuviškumu ir kokybe išsiskiriantys pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagaminti (NKP) ir specialiu ženklu pažymėti produktai vis dar neužima deramos vietos ant vartotojų stalo. Ko reikia, kad situacija pasikeistų?
Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos iniciatyva Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių ir menų fakulteto tyrėjai bei jų partneriai VšĮ „Sveikatai palankus” atliko vartotojų ir gamintojų apklausą, siekdami nustatyti, kokios priemonės galėtų paskatinti gamintojus jungtis į šią sistemą ir gaminti tikrai kokybiškus ir puikius produktus, taip pat išsiaiškinti, kas paskatintų vartotojus tokiems produktams teikti pirmenybę.
Apklausoje dalyvavo 195 gamintojai: 39 proc. ūkininkai, 38,5 proc. gamintojai ir 19 proc. prekybininkai. Likusieji 3,6 proc. apklaustųjų nepriklausė nei vienai iš anksčiau minėtų kategorijų. Dauguma apklaustųjų gamintojų šiuo metu yra NKP dalyviai (36,9 proc.) arba svarsto galimybę žemės ūkio arba maisto produktus sertifikuoti pagal NKP sistemą (31,8 proc.).
Taip pat apklausti ir 392 vartotojai, iš kurių 79,3 proc. moterys, 20,7 proc. – vyrai. Didžiojo dalis apklaustųjų vartotojų – vidutinio amžiaus asmenys. Jaunesni vartotojai – iki 25 metų – sudarė vos 4, 6 proc. apklaustųjų, o vyresnieji, kuriems daugiau kaip 56 metai – 9,9 proc. Didesnė dalis apklaustųjų nurodė turintys aukštąjį išsilavinimą (64,5 proc.) bei gaunantys didesnes vidutines mėnesio pajamas nei 726 Eur.
Vartotojai vertina lietuviškumą
Tyrimo metu nustatyta, jog dauguma vartotojų kartą per savaitę ir dažniau perka šiuos žemės ūkio ir maisto produktus: šviežias daržoves, vaisius ar uogas, pieną ir jo produktus, mėsą, paukštieną ir jų produktus, grūdų produktus, duoną, pyrago ir miltinės konditerijos gaminius bei kiaušinius. Rečiausiai – tik kartą per mėnesį ar rečiau – vartotojai perka medaus ir bičių produktus bei perdirbtų daržovių, vaisių ar uogų gaminius.
Rinkdamiesi vieną ar kitą žemės ūkio ar maisto produktą, vartotojai vadovaujasi tam tikrais kriterijais. Nustatyta, kad 70,7 proc. apklaustųjų vartotojų labai svarbiu kriterijumi laiko kokybę, 68,9 proc. – skonines savybes, 61,2 proc. – sveikumą ir maistingumą, 57, 9 proc. – natūralumą, 56,9 proc. – pirmosios sudėtinės dalies svarbą, o 46,2 proc. – lietuviškumą.
Kokybe paženklinti gaminiai išsiskiria savo kokybe ir yra kontroliuojami nepriklausomos sertifikavimo įstaigos. Tyrimo metu bandyta išsiaiškinti, ar kokybės ženklinimo sistemos vartotojams yra aiškios ir atpažįstamos.
Vartotojai geriausiai atpažįsta ekologiškų produktų ženklinimą. Net 86 proc. apklaustų vartotojų žino Ekologinio žemės ūkio ženklo ir 72,7 proc. – ES ekologinio ženklo reikšmę. NKP ženklą taip pat atpažįsta dauguma vartotojų (86 proc.), tačiau daugiau nei trečdalis (33,2 proc.) apklaustųjų jo reikšmės nežino. Pasiteiravus vartotojų, ar jie yra pirkę gaminius, kurie pažymėti NKP ženklu, paaiškėjo, jog dauguma tyrimo dalyvių arba jų nėra pirkę (19,9 proc.), arba nėra tuo įsitikinę (44,9 proc.). Vos 34,4 proc. apklaustųjų nurodė, kad bent kartą įsigijo tokių gaminių.
Didžioji dauguma apklaustųjų (74,7 proc.) nurodė, kad NKP ženklu pažymėtus gaminius paskatintų rinktis sveikumas – mažesni cukraus, druskos, riebalų kiekiai, daugiau skaidulinių medžiagų ir (arba) be maisto priedų. 69,9 proc. apklaustųjų rinktųsi tokius gaminius esant geram kainos ir kokybės santykiui. 61,2 proc. pirkimui įtakos turėtų lietuviškumas – prekė pagaminta Lietuvoje ir pagrindinės žaliavos lietuviškos.
Kodėl gamintojai nedrįsta sertifikuoti savo gaminių NKP sistemoje?
Tyrimo metu gamintojai vertino teiginius, susijusius su NKP sistema. Net 74,7 proc. apklaustųjų gamintojų mano, kad NKP ženklo viešinimas ir populiarinimas tarp vartotojų yra nepakankamas. Taip pat daugiau kaip 68 proc. apklaustų gamintojų sutiko, jog NKP sistemos kriterijai jiems nėra aiškūs, o finansinė parama NKP sistemos skatinimui yra nepakankama.
Daugiau nei pusė (57, 1 proc.) tyrime dalyvavusių gamintojų mano, kad NKP sertifikavimo sistema per daug biurokratiška, o 53,4 proc. įsitikinę – ši kokybės sistema gamintojui nekuria pridėtinės vertės. Taip pat net 41,1 proc. apklaustų gamintojų nesutiko su teiginiu, jog NKP ženklas rinkoje teikia privalumų, nes vartotojai šį ženklą sieja su didesne verte ir yra linkę mokėti brangiau.
55,7 proc. gamintojų teigia, kad NKP gaminių ženklinimas – netinkamas. Daugiau nei pusė apklaustųjų nemano, kad ženklas yra įsimenantis, aiškus, patraukiantis akį, skambus, tikslingas ar kuriantis pridėtinę vertę. Tyrimo metu gamintojai turėjo galimybę pateikti ir išsamesnius atsakymus. Vieni apklausos dalyviai akcentavo, jog dabartinis logotipas neturi aiškios žinutės, kiti pabrėžė, kad užsieniečiams toks ženklinimas yra visai nesuprantamas.
Norint ateityje parduotuvių lentynose matyti kuo daugiau NKP ženklu pažymėtų gaminių, svarbu išsiaiškinti, kas gamintojus paskatintų sertifikuoti savo gaminamus produktus NKP sistemoje.
Tyrimo metu išsiaiškinta, kad 80 proc. apklaustų gamintojų skatintų finansinė parama populiarinimui ir realizavimui. Daugiau nei 78 proc. veiksminga skatinimo priemone įvardija finansinę paramą gamybai ir NKP sistemos populiarumą tarp vartotojų. 72,8 proc. apklaustų gamintojų paskatintų nesudėtinga sertifikavimo sistema.
MTTV projekto rėmėjas:
