Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkosaugos technologijos katedros vedėjas prof. Linas Kliučininkas nesureikšmina pirmadienį pasklidusios informacijos apie iš Arkties vandenyno dugno kylančius didžiulius metano burbulus, kurie galėtų net 20 kartų paspartinti klimato atšilimą.
Tokią žinutę socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė Danijos ir Grenlandijos geologinių tyrimų centro daktaras Jasonas Boxas. Jis pareiškė, kad metano burbulai – tokie dideli, kad šios dujos taps pagrindiniu veiksniu pasaulinio klimato pokyčių aplinkybėmis.
„Kaip ir į kiekvieną naują informaciją, taip ir į šią žiūriu šiek tiek su skepsiu. Reikia daugiau patvirtinimų, kad tokie procesai iš tiesų vyksta. Visi globalūs procesai yra taip tarpusavyje susiję, tad priežastinius ryšius nustatyti nėra taip paprasta. Todėl vieno atskiro fakto aš taip nesureikšminčiau, o bandyčiau matyti bendrą globalinio atšilimo kontekstą ir tada vertinti situaciją.
Metanas yra vienos iš šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Jos prisideda prie klimato atšilimo, tačiau nėra pagrindinis šio proceso veiksnys. Kita vertus, metanas yra degios dujos, todėl jas galime panaudoti kaip kurą.
Gal mokslininkas ir paprovokuoti, pasireklamuoti nori, paskelbdamas tokią žinutę socialiniame tinkle. Jei tokia žinia yra paskelbiama moksliniame žurnale, tai skamba daug rimčiau, nes straipsnį matė recenzentai, jį kritikavo, vadinasi, į tokią žinią jau verta atkreipti dėmesį.
Šios žinutės aš neneigčiau, bet ir neteigčiau. Per mano karjerą tokių žinių yra tiek praėję, kad net nežinai į ką reaguoti. Po dienos kitos ši žinia jau bus pamiršta. O gal ir ne – laikas parodys. Pajuokaujant tokias žinutes galima palyginti su tais iš Arkties vandenyno kylančiais metano burbulais: ar jie subliukš, ar iškils, parodys tik laikas“, – sako L. Kliučininkas.
