KTU „Santakos“ slėnis: architektūrinėje vizijoje užkoduota sinergija

Svarbiausios | 2014-09-26

Lapkričio 14 d. duris atvers naujasis Kauno technologijos universiteto (KTU) Mokslo ir technologijų centras bei Technologinis verslo inkubatorius, „Santakos“ slėnio dalis. Šis centras taps esmine grandimi, jungiančia perspektyvias technologijas ir žinioms imlias įmones, įkūnijančia mokslo tyrimų, studijų bei praktinio idėjų įgyvendinimo sinergiją. Bendradarbiavimo idėja užkoduota ir pastato architektūroje, kurtoje pagal architektų Gražinos Janulytės-Bernotienės, Rimantės Lydytės, Eriko Klinavičiaus projektą.

KTU skelbia seriją tekstų, skirtų lapkričio 14 d. vyksiančiam „Santakos“ slėnio KTU Mokslo, technologijų centro ir Technologinio verslo inkubatoriaus atidarymo renginiui ir tarptautinei konferencijai „Lietuvos mokslas ir pramonė 2014“. Visą svarbiausią informaciją apie šį įvykį rasite specialioje svetainės skiltyje „LMIP“.

„Du pastato korpusai – baltas ir juodas – tarsi atkartoja In ir Jang koncepciją, kai iš pirmo žvilgsnio skirtingos ar net viena kitai priešingos jėgos, veikdamos kartu, papildo viena kitą“, – architektūrinę koncepciją pristato G. Janulytė-Bernotienė.

Beveik 13 tūkst. kvadratinių metrų ploto KTU „Santakos“ slėnio vientisą kompoziciją sudaro du vienas su kitu kontrastuojantys architektūriniai masyvai – horizontalus penkių aukštų pastatas, skirtas mokslinei veiklai ir vertikalus aštuonių aukštų verslo įmonių pastatas. Mokslui, studijoms ir verslui skirtas centro dalis sujungia universalių ir viešųjų patalpų intarpas, kuriame yra vestibiuliai, ekspozicinės erdvės, informaciniai centrai.

Mokslo laboratorijoms skirtas pastatas – šviesus, lengvų konstrukcijų. Viršutiniuose aukštuose įrengtos laboratorijos išdėstytos aplinkui saulės šviesos „šulinį“, stiklo sienos ir pertvaros leidžia maksimaliai išnaudoti natūralų apšvietimą. Pirmajame pastato aukšte įsikūrė specialiosios paskirties laboratorijos. Išorinį lengvumo įspūdį kuria dvisluoksnis stiklo fasadas su metalinių sijų tinklu.

Vidinė pastato erdvė lengvai keičiama pagal poreikius. Pavyzdžiui, 400 vietų konferencijų salę, reikalui esant, galima transformuoti į dvi atskiras sales.

Lengvumo įspūdį sustiprina ir tai, jog pastatas į žemę remiasi dviem grakščiomis kolonomis. Taip naujasis KTU „Santakos“ slėnis tampa simboliniais vartais į Studentų miestelį, kurie jau visai netrukus atsivers ne tik akademinei ir verslo bendruomenei, bet ir visuomenei. Žalieji plotai bei šilti medžio apdailos motyvai Centro aplinkoje bei vidiniuose kiemuose sukuria erdves bendravimui, atspindi Studentų miestelio – vietos, kurioje kuria ir bendradarbiauja jaunatviški veržlūs žmonės – viziją.

„Tai – modernus, skandinaviškai stilistikai artimas kompleksas, – teigia G. Janulytė-Bernotienė. – Jis ir individualus, ir racionalus – išlaiko Studentų miesteliui būdingą tūrių, proporcijų ir erdvių balansą ir tuo pačiu užbaigia jį, suteikdamas miesteliui deramą architektūrinę ir urbanistinę išraišką.“

G. Janulytė-Bernotienė du kartus yra pelniusi Kauno „Metų architekto“ titulą (2007-aisiais ir 2014-aisiais). Pagal šios architektės vadovaujamo kolektyvo projektus pastatyta ir renovuota daugelis reikšmingų miesto kultūros ir mokslo objektų, tarp kurių yra: M. K. Čiurlionio dailės muziejus, KTU Maisto mokslo ir kompetencijos centro pastatas, Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centras. 2011 m. architektei įteiktas Lietuvos architektų sąjungos Garbės ženklas už aktyvumą Lietuvos architektų sąjungos veikloje, už indėlį kuriant nacionalinę architektūrą, ugdant jaunąją kartą. Šiemet G. Janulytė-Bernotienė nominuota LR Vyriausybės kultūros ir meno premijai. Nuo 1997-ųjų jas yra gavę septyni architektai. Kasmet įteikiama 12 premijų, šiemet pasiūlyti 46 kandidatai.

Naujasis KTU „Santakos“ slėnis – tai visam Kauno miestui reikšminga urbanistinė ir funkcinė erdvė, kurioje vyks ne tik mokslo ir verslo, bet ir miesto kultūrai reikšmingi renginiai. Ilgainiui jis taps žinių ir kultūros sklaidos centru, skirtu universalioms miesto funkcijoms įgyvendinti.

KTU „Santakos” slėnis: faktai

Centre bus įrengta apie 350 darbo vietų, sumontuotos įrangos vertė siekia beveik 89 mln. litų. Suplanuota, jog mokslinių tyrimų erdvės užims 9 tūkst. kv. m. plotą. Bendra projekto vertė siekia daugiau nei 150 mln. litų.

VERSLUI

Numatoma, kad per trejus metus po atidarymo KTU „Santakos“ slėnyje įsikurs ir savo verslą plėtos 40 jaunų technologinių įmonių. Tai – Technologinis verslo inkubatorius, kurio veiklą koordinuoja KTU regioninis mokslo parkas. Jau užimtos beveik visos biurams skirtos patalpos. Atviros prieigos verslo laboratorijoms skirta 490 kv. m, jaunimo verslumo skatinimui – 650 kv. m., pasitarimams ir renginių organizavimui – 700 kv. m. Technologijų demonstravimo centro erdvėje, kuri užima 345 kv. m, Kauno technologijos universiteto mokslininkai ir technologinės įmonės demonstruos savo produktus ar jų prototipus.

MOKSLUI

KTU Mokslo ir technologijų centre sutelktas ypač perspektyvių – darniosios chemijos ir biofarmacijos, ateities energetikos ir mechatronikos, informacinių ir komunikacinių technologijų – sričių mokslo ir studijų potencialas. Mokslinių tyrimų infrastruktūrai skirta 9 tūkst. kv. m.

Mokslinių ir taikomųjų tyrimų paslaugas koordinuojantis Nacionalinis inovacijų ir verslo centras verslui galės pasiūlyti daugiau kaip 1 tūkst. specializuotų paslaugų.

Naujajame centre kuriasi šie pagrindiniai ir svarbiausi KTU mokslo centrai:

  • Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institutas
  • Medžiagų mokslo institutas
  • Biomedicininės inžinerijos institutas
  • Sveikatos telematikos mokslo institutas
  • Realaus laiko kompiuterinių sistemų centras
  • Sintetinės chemijos institutas