KTU „Santakos“ slėnis – žingsnis inovacijų ekonomikos link

– Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie mokslo naudą, jo kuriamą pridėtinę vertę. Aukštosios mokyklos atsikrato pasyvaus žinių šventovės įvaizdžio ir tampa ekonomikos dalyvėmis. Kas paskatino šiuos procesus?

– Europos universitetų asociacijos konferencijoje pirmą kartą istorijoje buvo kalbama apie tai, jog reikia atidžiai peržiūrėti aukštojo mokslo situaciją visose Europos Sąjungos valstybėse: aukštojo mokslo misiją, veiklą, valdymo ir finansavimo metodus. Mokesčių mokėtojai ieško aiškios ir apčiuopiamos naudos, kurią už jų pinigus sukuria aukštasis mokslas.

Per Europą ritasi aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo banga. Pavyzdžiui, Prancūzijoje po šios reformos liks dešimt universitetų. Danijoje optimizavimas įvykdytas prieš dešimtį metų, o šiandien šios šalies aukštosios mokyklos vykdo klasterinę veiklą, kai, pavyzdžiui, Kopenhagos verslo mokykla, Danijos technologijos universitetas ir Kopenhagos universitetas kartu kuria programas, rašo projektus, dalinasi veiklomis. Aukštojo mokslo institucijų tinklo optimizavimas – ir mūsų kelias Lietuvoje. Jei juo eitume, atsirastume tarp lyderiaujančių, pertvarką vykdančių Europos Sąjungos šalių.

– „Santakos“ slėnis, kurio dalyviai – trys stambiausios Kauno mokslo ir studijų institucijos – yra tokio klasterinio bendradarbiavimo, skirtingų mokslo sričių sinergijos pavyzdys?

– „Santakos“ slėnį aš prilyginčiau Silicio slėnio užuomazgoms. Juk Silicio  slėnis – tai ne miestas, o 100 kilometrų teritorija, kurioje yra apie 20 universitetų (su Stanfordu priešakyje), daugybė įmonių ir visa infrastruktūra. „Santakos“ slėnis yra tarsi Kauno regiono Silicio slėnis, vienijantis Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, Lietuvos energetikos institutą ir Kauno technologijos universitetą. Naujajame KTU „Santakos“ slėnio pastate sutelktas KTU mokslo potencialas, greta dirba ir verslas. Jau šiandien atliekami bendri tyrimai, vystomi užsakymai.

– „Santakos“ slėnio projekte nurodoma, jog jame bus vystomos Lietuvos ekonominiam konkurencingumui skatinti svarbios sritys. Kas lemia šalies ekonominį konkurencingumą šiandien?

– XXI a. yra inovacijų ekonomikos amžius. Ekonomikos inovatyvumas matuojamas ne tik pagal tai, kiek inovacijų šalyje sukuriama, bet ir pagal tai, kiek jos naudojamos, pagal įmonių inovatyvumo lygį. Švedija, Danija, Vokietija, Suomija – tai šalys, kuriose inovacijų ekonomikos lygis aukščiausias. Jose aiškiai suvokiama naujų žinių taikymo prasmė, išreikštas poreikis kurti ir naudoti inovacijas. Lietuva šioje, vadinamojoje inovacijų švieslentėje, yra penktojoje vietoje nuo apačios

– Kaip manote, kodėl?

– Derėtų išskirti du dalykus – tai yra gebėjimą kurti naujas žinias ir poreikį kurti inovacijas, tai yra naujus produktus ar paslaugas. Mokslas Lietuvoje, Kaune, galiausiai, KTU yra konkurencingas – vykdome bendrus projektus, tyrimus su tyrėjais ir verslu iš viso pasaulio, kurie mus mato kaip partnerius.Pavyzdžiui, KTU Sintetinės chemijos institutas jau daugiau nei 15 metų kuria vaistų komponentus Skandinavijos šalims. Chemija, sintetinė chemija, polimerų chemija, informacinės technologijos – šių sričių mokslininkai vykdo stambių tarptautinių įmonių užsakymus. Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institutas pripažintas lyderiu pagal tarptautinių projektų mažoms ir vidutinėms įmonėms skaičių, Medžiagų mokslo institutas dalyvauja kuriant biologinį širdies stimuliatorių kartu su Kolumbijos universitetu.

Universiteto Ekonomikos ir verslo fakultetas atlieka bendrus tyrimus su Aalto, Berkeley (JAV) universitetais. Mes pajėgūs kurti naujas žinias Europos ir pasaulio lygmeniu.

Tačiau Lietuvos vartotojai nėra išlepinti – tikrai naujų žinių šaliai šiandien reikia ribotai. Daugiausia inovacijų poreikį jaučia tos įmonės, kurios eksportuoja savo produkciją. Inovacijos reikalingos ir tarptautinėms įmonėms, kurios diegia čia savo tyrimų padalinius, ir ypač startuoliams, kurie kuriasi inovatyvių sprendimų pagrindu.

– Kokios yra Lietuvos galimybės pajudėti „inovatyvumo švieslente“ aukštyn?

– Iš esmės tai lemia ekonominiai veiksniai – iš „švieslentėje“ nurodytų inovatyvumo rodiklių tik trys yra susiję su mokslu, likusieji penki priklauso nuo verslo. Tol, kol Lietuvoje verslas yra pelningas ir be inovacijų, nė vienas protingas vadovas į jas neinvestuos.

Šalys skiriasi savo požiūriu į inovacijas – pavyzdžiui, JAV inovacijos yra vertybė, kultūros dalis (tą galima išgirsti ir privačiuose pokalbiuose, ir mokslinėse diskusijose). Net kavos aparatai kiekviename viešbutyje ir kiekvienoje įstaigoje skirtingi – čia vertinamas noras išsiskirti, būti kitokiu, atrasti kažką naujo. Nors Europa šiuo požiūriu konservatyvesnė, išsivysčiusios ekonomikos šalyse inovacijos – tai konkurencinis veiksnys. Tol, kol mūsų rinka nebus prisotinta produktų tiek, kad reikės konkuruoti inovacijomis, inovacijų verslas bus nepopuliarus.

– Minėjote investicijas, kurių reikia, norint kurti inovacijų verslą.

– Inovacijų verslas yra atskira veiklos rūšis, kuriai taikomi visiškai kiti verslo modeliai, reikalingos kitos darbuotojų kompetencijos, visa įmonės parengtis. Inovacijų ciklas ilgas – nuo idėjos iki jos realizavimo rinkoje, priklausomai nuo technologijų, gali praeiti nuo 3 iki 15 metų. Pavyzdžiui, biologinis širdies stimuliatorius kuriamas jau 20 metų, jį aprašo 23 patentai, ir tai – dar ne pabaiga. Daugelis tyrėjų grupių dirba prie skirtingų vieno projekto dalių, kuris galiausiai taps produktu. Žinoma, tokiame versle dalyvaujančių žmonių kompetencijos labai skiriasi nuo tradicinėse gamybos ar paslaugų įmonėse dirbančių žmonių.

Inovacijų verslas – tai visų pirma sugebėjimas atpažinti naujas galimybes, atrasti rinkas, sugebėti pradėti gamybą turint minimalius išteklius, išmokti pritraukti kapitalą, dirbti su mokslininkais, aukštos kompetencijos žmonėmis. Visa tai įmonėms atrodo per brangu, šiandien jos tam nėra pasirengusios. Tačiau, remdamasi Europos šalių ar JAV pavyzdžiais, galiu atsakingai teigti, kad kuo daugiau ekonomika bus prisotinta produktų, paslaugų, tuo labiau inovacijos taps konkurencijos veiksniu.

– KTU yra vienas iš labiausiai su verslu bendradarbiaujančių universitetų. Kaip paversti šį bendradarbiavimą inovacijų kūrimu?

– Koncentruojame potencialą, užtikrindami, kad mokslas, mokslininkai, įranga būtų konkurencinga, lyginant su pažangiausiais pasaulio universitetais, tokiais kaip Aalto (Suomija), Strasbūro (Prancūzija), Chalmerso technologijos universitetu (Švedija). Tačiau mes nuolat plečiame ir verslo ar viešojo sektoriaus partnerių, kurie norėtų ir galėtų dirbti su mokslininkais, kuriant ir diegiant inovacijas, tinklą. Inovacija – nesvarbu, ar tai esamo proceso ar technologijos patobulinimas, ar radikali inovacija – nėra akivaizdus sprendimas, jam reikia naujų mokslo žinių.

Labai dažnai įmonės ateina, prašydamos akivaizdaus sprendimo: „sutaisyk, prašau“. Mokslas per brangus, kad jį išnaudotume „remonto darbams“, jis yra tam, kad surastų naujus sprendimus. KTU deda pastangas sukurti verslui tinkamiausią bendradarbiavimo formą – įkurtas Nacionalinis inovacijų ir verslo centras, kuris veikia „vieno langelio“ principu. Universitetas didelis, todėl ypač svarbu, kad negaištume laiko, ieškodami reikiamų kontaktų.

– Kokiose srityse šie sprendimai ypač reikalingi šiandien, Europos mastu?

– Europos Komisija pateikė tyrimo „Mapping Foresight“ duomenis, kuriame nurodoma, kurios mokslo sritys yra svarbios Europai. Jos pakankamai „žemiškos“ – tokios, kaip transportas ir transporto sistemos, sveikatos technologijos, ypač skirtos sveikam senėjimui, nes senėjančioje visuomenėje atsiranda didžiulis poreikis užtikrinti kokybišką gyvenimą vyresnio amžiaus žmogui. Tarp prioritetinių sričių yra ir energetika, žemės ūkis, statybų sektorius, socialinių iššūkių sprendimai – visa tai, kas mus supa kasdien.

Naujos žinios ir technologijos, skirtos šioms sritims, kuriamos ir KTU, atliekami inovatyvūs tyrimai ekonomikos ir verslo kryptyse, gimsta sinergija tarp socialinių mokslų ir technologijų.

– Pats KTU „Santakos“ slėnio pastatas simbolizuoja bendradarbiavimą – baltajame korpuse kuriasi mokslo laboratorijos, juodajame sparne – įmonės. Tad dialogas tarp mokslo ir verslo vyksta – verslui reikia žinių?

– KTU „Santakos“ slėnyje sutelktos tos tyrėjų grupės, kurios dirba tarptautiniu lygmeniu – chemijos, ultragarso, medžiagų mokslo, telematikos, informacinių sveikatos technologijų, biomedicinos inžinerijos kryptyse. Technologinio verslo inkubatoriuje kuriasi žinioms imlios įmonės – pirmieji pumpurėliai, kurie augdami ir stiprėdami kurs ir naujų žinių, inovacijų poreikį. Vienas iš būdų panaudoti naujas žinias, yra jų pagrindu kurti startuolius – tai KTU jau daroma (per porą metų mūsų jaunojo verslo vystymo erdvėje „Startup Space“ buvo sukurta 40 jaunų įmonių). Nors šiandien inovatyvūs startuoliai sukuria nedidelę BVP dalį Lietuvos ekonomikoje, aš tikiu, kad jie padės pagrindą inovacijų ekonomikai Lietuvoje.

Naujojo KTU „Santakos“ slėnio atidarymas – svarbus žingsnis stiprinant inovacijų ekonomiką Lietuvoje. Mokslo koncentravimas, pasaulinio lygio įrangos įdiegimas įgalina mokslininkus atlikti tyrimus, kurie leidžia būti matomais platesnėje rinkoje. Užsienio investuotojai ieško rinkų, kuriose kuriamos naujos žinios, yra aukšta darbuotojų kompetencija, gera mokesčių sistema. Atitinkame šiuos kriterijus, ir jau šiandien esame žinomi kaip šalis, kurioje didelis procentas žmonių turi aukštąjį išsilavinimą. Tikėdami, kad mūsų ekonomika išsivystys iki inovacijų ekonomikos, išlaikome tokį mokslo lygį, koks reikalingas pažangiausioms, inovatyviausioms ekonomikoms, kuriame tokias žinias, kurios šiandien reikalingos inovacijų ekonomikai.