KTU tekstilės inžinerijos mokslininkams – pasaulinis pripažinimas

Konferencijos metu vyko net 23 simpoziumai skirtingose medžiagų mokslo tyrimų srityse. Vieno tokio simpoziumo – „Functional textiles – from research and development to innovations and industrial uptake“ – pirmininku buvo paskirtas Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Medžiagų inžinerijos katedros profesorius Rimvydas Milašius.

R. Milašius pažymėjo, kad tai buvo pirmas kartas, kuomet E-MRS vadovybė nusprendė vieną iš renginio simpoziumų skirti funkcinės tekstilės tematikai. KTU universiteto atstovo pasirinkimas rengti tokį simpoziumą parodo aukštą Universiteto medžiagų inžinerijos, tame tarpe ir tekstilės inžinerijos, mokslinių darbų lygį ir jų pripažinimą pasauliniu mastu.

Pasak R. Milašiaus, simpoziumui ruoštis buvo pradėta daugiau kaip prieš metus, o paskutinį pusmetį šis darbas ypač suaktyvėjo. Rengiant simpoziumą, aktyviai prisidėjo pirmininko pavaduotojai prof. Paul Kiekens (Gento universitetas, Belgija) ir prof. Francesco Branda (Neapolio Frederico II universitetas, Italija), sekcijų vadovai prof. Baljinder Kandola (Boltono universitetas, Jungtinė karalystė), prof. Tamer Uyar (Belkento universitetas, Turkija) ir KTU doc. Daiva Mikučionienė.

Simpoziumą parėmė net 3 tarptautiniai projektai – 7-osios BP projektas 2BFUNTEX bei COST veiklų projektai MP1105 ir MP1206. Tris dienas trukusiame renginyje buvo pristatyti 46 žodiniai pranešimai iš 18 šalių atstovų. Dviems geriausių pranešimų doktorantams buvo įteiktos premijos.

Tikimasi tokius simpoziumus ateityje rengti reguliariai, tuo prisidedant prie tekstilės inžinerijos mokslo plėtojimo, o tuo pačiu ir prie KTU vardo garsinimo, viešinant universitete atliekamus reikšmingus tyrimus tekstilės inžinerijos srityje. R. Milašius gavo pakvietimą ir kitais metais rengti simpoziumą panašia tematika.

„Manau, kad tai puiki vieta pristatyti mūsų geriausius mokslo pasiekimus plačiai medžiagų mokslo srities mokslininkų auditorijai, tuo parodant, kad KTU vykdomi moksliniai tyrimai nė kiek nenusileidžia kur kas turtingesniuose pasaulio universitetuose atliekamiems darbams. Tiesiog reikia daugiau dirbti ir mažiau ieškoti kokių nors organizacinių, įrangos stokos ar atliekamų remonto darbų priežasčių“ – pabrėžė KTU profesorius.