Po 2020 metų parlamento rinkimų apie žmogaus teises parlamente buvo kalbama santykinai daugiau nei prieš rinkimus – nustatė Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto tyrėjai, išanalizavę 2020 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. Seimo plenarinių debatų stenogramas.
Be to, skirtingai nei prieš Seimo rinkimus, valdančioji dauguma buvo vieningesnė skirdama laiko žmogaus teisių klausimams kai buvo svarstomos COVID-19 pandemijos valdymo priemonės arba peržiūrimos ir priimamos migracijos krizės valdymo priemonės. Įdomu tai, kad socialdemokratai (LSDP) nebuvo svarbiausi žmogaus teisių gynėjai Seime, nors šią temą paprastai ypatingai akcentuoja socialdemokratinės ideologijos partijos visame pasaulyje.
Lietuvos parlamento debatų tekstyno analizė atskleidžia ryškius dėmesio žmogaus teisių klausimams svyravimus, kuriems įtakos turėjo Seimo rinkimai ir reikšmingi įvykiai (angl. focusing events) prieš 2020 m. Seimo rinkimus ir po jų.
Santykinai didžiausias dėmesys žmogaus teisėms buvo susijęs su reikšmingais įvykiais kaimyninėje šalyje – 2020 metais vykusiais nesąžiningais Prezidento rinkimais Baltarusijoje ir 2021 metais prasidėjusiu migrantų antplūdžiu iš Baltarusijos į Lietuvą, tapusiu viešųjų diskusijų objektu bei sulaukusiu didžiausio parlamentarų dėmesio. Tyrimas atskleidžia, kad didelė dalis diskusijų parlamente buvo skirta spręsti ar skatinti įvairius žmogaus teisių klausimus.
Tyrimo rezultatai rodo, kad šie reikšmingi įvykiai sutelkė visas partijas priimti rezoliuciją, smerkiančią nesąžiningus rinkimus Baltarusijoje, kurioje aptarti žmogaus teisių pažeidimai ir atkreiptas dėmesys į žmogaus teises kaimyninėje šalyje, raginant taikyti sankcijas Baltarusijos režimo veikėjams ir rėmėjams 2020 metais ir beveik vieningai pritarti priemonėms migracijos krizei įveikti, kurios didžiąja dalimi buvo susijusios su migrantų teisių ribojimu. Šie rezultatai patvirtina mokslininkų, teigiančių, kad reikšmingi įvykiai lemia politinės darbotvarkės pokyčius, argumentus.
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto tyrėjai pastebi, kad nors parlamentai kaip veikėjai žmogaus teisių apsaugos srityje yra nepagrįstai ignoruojami, nepaisant jų vaidmens sprendžiant žmogaus teisių problemas ir prižiūrint tarptautinių įsipareigojimų vykdymą, būtent parlamento narių dalyvavimas parlamentinėse diskusijose – vienoje pagrindinių dialogo platformų demokratinėse valstybėse – sprendžia kaip yra užtikrinami įsipareigojimai žmogaus teisių srityje, ir kaip prisidedama prie žmogaus teisių darbotvarkės formavimo.
Be to, didesnį valdančiosios daugumos dėmesį žmogaus teisėms ir dažnesnį pasisakymų, kuriuose minimos žmogaus teisės, skaičių 2021 metais tyrėjai linkę aiškinti liberalų partijų, ypač naujosios liberalios partijos – Laisvės partijos, atėjimu į valdžią.
„Abi liberalios partijos (ir Laisvės partija (LP), ir Liberalų Sąjūdis (LRLS)) pristato save kaip partijas, ginančias žmogaus teises ir prisidedančias prie žmogaus teisių darbotvarkės. Be to, žmogaus teisių klausimai buvo įtraukti į Laisvės partijos programą ir remiami valdančiosios daugumos susitarimu“, – pastebi vienas tyrėjų, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto politikos mokslų doktorantas Vytautas Valentinavičius.
Tyrėjai pastebi, kad nors kai kurie žmogaus teisių klausimai nebuvo įtraukti į Vyriausybės darbotvarkę, tačiau jie buvo įtraukti į valdančiosios daugumos susitarimą ir jiems pritarė didžiausios valdančiosios partijos – Tėvynės sąjungos liberalusis sparnas. Svarbu tai, kad šie įvykiai turėjo akivaizdų poveikį politiniam dėmesiui Seimo debatuose.
„Aiškiai matome, kad po 2020 metų Seimo rinkimų Laisvės partijos atstovai buvo (ir tebėra) aršiausi žmogaus teisių temos šalininkai. Šie rezultatai patvirtina teorijas apie besikeičiančią partijų konkurencijos struktūrą, kurią lemia visuomenės pokyčiai, atsispindintys besikeičiančiuose visuomenės politiniuose prioritetuose“, – pastebi tyrimo vadovas, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorius dr. Vaidas Morkevičius.
Tyrimo rezultatai taip pat pagrindžia teoriją apie partijų konkurencijos kaitą dėl visuomenės pokyčių, ir atsispindi besikeičiančiuose politiniuose prioritetuose. Visuomenės vertybinės orientacijos keičiasi ir (dažniausiai naujos) partijos pasinaudoja galimybėmis mobilizuoti paramą šiems naujai atsirandantiems prioritetams.
„Laisvės partijos atstovai per 2020 metų Seimo rinkimus pasisakė už radikalius viešosios politikos pokyčius, susijusius su žmogaus teisėmis. Svarbu tai, kad žmogaus teisių tema išliko svarbiausia šios partijos darbotvarkėje parlamentiniuose debatuose net ir tada, kai ši tapo valdančiosios daugumos dalimi, todėl galime stebėti visuomenės prioritetų pokyčių perkėlimą į politinę areną ir partijų darbotvarkę“, – pastebi profesorius dr. V. Morkevičius.
Sudarydami „Žmogaus teisių“ temos kompiuterizuotos analizės Lietuvos Respublikos Seimo narių pasisakymuose žodyną, tyrėjai rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei nacionaliniais ir tarptautiniais teisiniais dokumentais, susijusiais su žmogaus teisių apsauga (pvz., Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu, Tarptautiniu ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktu). Lietuvos mokslo tarybos finansuoto tyrimo rezultatai parodė, kad parlamentinių debatų tekstynai ir jų kompiuterizuota analizė gali būti naudingi tyrinėjant politinės darbotvarkės pokyčius ir besikeičiančius politinio dėmesio modelius.
