Mantas Vilkas, projekto „Pramonė 4.0 poveikis valdymo praktikai ir ekonomikai“ (angl. Industry 4.0 Impact on Management Practices and Economics, IN4ACT) tyrėjas, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius.
Prieš kelerius metus „Continental“ ir „Hella“ įsteigė gamybos padalinius Lietuvoje. Prieš kelias dienas, „Yazaki“ pranešė apie gamyklos uždarymą Lietuvoje. Verta atidžiau pasigilinti, kas lemia globalių gamybos įmonių sprendimus steigti ar uždaryti gamyklas.
Gamybos įmonės Lietuvoje sukuria iki 20 proc. bendro vidaus produkto. Pandemijos metu, traukiantis paslaugų sektoriui, gamybos įmonės didino apimtis garantuodamos jų darbuotojams stabilias pajamas, o valstybei įmokas į biudžetą.
Lietuvoje dominuoja įsitikinimas, kad gamybos įmonių pasirengimą konkuruoti Pramonės 4.0 kontekste lemia jų skaitmenizacijos lygis. Skaitmenizacijos lygis yra svarbus – skaitmeninės technologijos leidžia sumažinti veiklos kaštus, padidinti vartotojo gaunamą naudą. Tai labai svarbūs veiksniai. Tačiau ateities galimybes taip pat lemia šalių, regionų palankumas gamybinės veiklos vystymui.
Pasaulio Ekonomikos Forumas vertina šalis pagal jų gebėjimą konkuruoti Pramonės 4.0 kontekste (WEF, 2018). Kiekviena šalis vertinama pagal 200 kriterijų, įvertinant esamą gamybos situaciją ir veiksnius lemiančius gamybos ateities perspektyvas. Pagal esamą gamybos situaciją Lietuva užima 31 vietą iš 100 vertintų šalių, o pagal gamybos ateities perspektyvas – 37 vietą. Pagal dabartinę situaciją Latvija ir Estija užima 49 ir 34 vietą, o pagal ateities galimybes – 38 ir 27 vietą. Tai geras Baltijos šalių įvertinimas. Tačiau dabartinė Lietuvos situacija vertinama geriau nei ateities perspektyvos – panagrinėkime kodėl.
Pagrindiniai veiksniai komplikuojantys Lietuvos gamybos galimybes – silpna vidinė paklausa, mažos MTEP išlaidos, ir miglota ateities darbo jėgos struktūra. Užsienio įmonės parinkdamos naujos gamyklos vietą vertina vidinės paklausos lygį. Būti arti vartotojų darosi vis svarbiau, o klientai nori prekių vis greičiau. Dalį tokios produkcijos, kaip maisto produktai, yra sudėtinga toli transportuoti. Baltijos šalyse gyvena 6 milijonai gyventojų, o Lenkija su 38 mln. gyventojų visuomet bus investuotojų akiratyje ir didžiausias Baltijos šalių konkurentas dėl investicijų.
Mažos MTEP išlaidos yra sisteminė Lietuvos problema. MTEP išlaidų lygis puikiai apibūdina inovacinę šalies aplinką. 2019 m. MTEP lygis Lietuvoje siekė 0,99% nuo BVP, kai Estija skyrė 1,4%, o Latvija 0,6% nuo BVP. Daugiausia MTEP išleidžia Izraelis (4.9%), JAV (2.8%), Kinija (2.1%). ES vidurkis – 2%.
Ateities darbo jėgos struktūra sunkina Lietuvos gamybos įmonių galimybes. Baltijos šalys prarado daug gyventojų. Lietuva prarado 23.8% gyventojų skaičiuojant nuo didžiausių įverčių 1990, Estija – 19.2%, o Latvija – 25.5%. Antra, iššūkį kelia inžinerinių mokslų populiarumas šalyje. Pagal mokslininkų ir inžinierių prieinamumą Lietuva užima 52, Estija 43, o Latvija 92 vietą iš 100 vertintų šalių. Galiausiai gamybos įmonėms reikalingos profesijos nėra populiarios profesinio mokymo įstaigose.
Pagrindiniai pramonę skatinantys veiksniai – aukštas įsitraukimas į globalias ir regionines tiekimo grandines, skaitmeninių technologijų naudojimo laipsnis, ekonomikos kompleksiškumas.
Baltijos šalių įmonės eksportuoja per 65% savo produkcijos. Didelė dalis gamybos įmonių dalyvauja regioninėse ar globaliose tiekimo grandinėse, kai Baltijos šalių pagaminami produktai naudojami tolimesniuose gamybos procesuose. Dalis produktų jų tiekiama galutiniams kitų šalių klientams.
Toks įsitraukimas į tiekimo grandines yra naudingas gamybos įmonėms, mat siekiant išsilaikyti tiekimo grandinėse būtina palaikyti aukštą efektyvumo, darnumo, veiklos skaidrumo lygį. Įmonės, kurios tiekia gaminius galutiniams klientams, yra dar pranašesnėje situacijoje, jos pirmos gali sužinoti apie klientų poreikių kaitą, papildyti savo produktus paslaugomis.
Baltijos šalys pasižymi išvystyta skaitmenine infrastruktūra, tačiau gamybos įmonių skaitmenizacijos lygis yra netolygus. Lietuvos (27 vieta iš 100) ir Estijos (16 vieta iš 100) gamybos įmonių vadovai pozityviai vertina skaitmeninių technologijų taikymą savo veikloje.
Tuo tarpu Latvijos (60 iš 100) gamybos įmonės nusiteikę ne taip pozityviai – palyginamieji tyrimai patvirtina šiuos rezultatus. Lietuvos gamybos įmonės neatsilieka skaitmeninių technologijų taikyme nuo kitų ES šalių. Tiesa, mažoms ir vidutinėms įmonėms ženkliai sunkiau sekasi skaitmenizuotis, nei didelėms įmonėms.
Lietuvos rinkos ekonomika, veikianti jau 30 metų yra tikrai kompleksiška ir sudėtinga. Ekonominės veiklos kompleksiškumas parodo eksportuojamos produkcijos įvairovę įvertinus, kiek šalių tokius produktus geba pagaminti, o ekonominės veiklos kompleksiškumo indeksai parodo šalies ekonomikos diversifikaciją. Lietuvos ekonominės veiklos kompleksiškumas užima 29-ąją, Latvijos – 35-ąją, o Estijos 23 – ąją vietą iš 100 vertintų šalių.
Lietuva turi reaguoti į problemines sritis, pasinaudoti COVID-19 pandemija ir Brexit‘u, toliau investuoti į aukštesnės pridėtinės vertės gamybą ir skaitmeninių įgūdžių vystymą.
COVID-19 pandemija, Brexit‘as, neramumai aplinkinėse šalyse, sudaro išskirtines galimybes didinti darbingų darbuotojų skaičių šalyje. Artimiausiu metu mums tikrai nepavyks prilygti Lenkijai gyventojų skaičiumi, tačiau didinti darbingo amžiaus populiacijos dydį reikia. Nepalankiai susiklosčius demografinėms tendencijoms, būtina formuoti Lietuvos kaip atviros šalies įvaizdį palaikomą palankios migracinės politikos. Tikėtis tiesioginių gamybos įmonių investicijų tuo pat metu turint miglotas ateities darbo jėgos perspektyvas yra naivu.
Visgi svarbiausia pereiti prie aukštesnės pridėtinės vertės gamybos vykdant ne tik užsakomosios gamybos veiklas bet ir produktų bei technologinių procesų kūrimo funkcijas. Tam reikalingos didesnės investicijos į MTEP, inžinerinių mokslų populiarinimas bei didėjantys skaitmenizacijos įgūdžiai.
Būtinos didesnės investicijos į MTEP, perskirstomos per aukštojo mokslo ir valdžios sektorių, kuris šiuo metu tesiekia 0,56% nuo BVP. Gera skaitmeninės infrastruktūra šalies mastu, tinkamos investicijos į skaitmenines technologijas įmonėse sudaro prielaidas didinti skaitmenizacijos tempą. Vyriausybės pristatytas „Naujos kartos Lietuva“ planas galėtų prisidėti prie įsibėgėjančio gamybos įmonių skaitmeninimo.
Šiandien daugelis studentų renkasi socialinius mokslus ir šią tendenciją pakeisti gali būti sunku. Tačiau universitetai ir kolegijos turi nepataikauti studentams. Universitetų bei kolegijų verslo bei vadybos studijų programos be krypties žinių ir gebėjimų turi vystyti ir taikomosios statistikos bei verslo informacinių sistemų žinias ir gebėjimus. Tokiu būdu visi absolventai turės žinių reikalingų skaitmenizacijos postūmiui.
KTU ERA Chair projektą IN4ACT finansuoja Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“. Sutarties Nr. 810318.
