Šalies universitetai buvo sutarę stojantiems į mokamas studijų vietas jaunuoliams taikyti tokius pat reikalavimus kaip ir į valstybės finansuojamas – visi turėjo surinkti ne mažiau kaip 5,4 balo. Tačiau kai kurios aukštosios mokyklos nusprendė nuleisti kartelę ir ėmė konkuruoti su kolegijomis.
Pagundoms atsispyrė ne visi
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), Mykolo Romerio universitetas (MRU) ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) šių metų priėmime į valstybės nefinansuojamas studijų vietas minimalaus balo netaikė. Remiantis bendru susitarimu, stojantiems į universitetų studijų programas reikėjo surinkti 5,4, į kolegijas – 4,3 balo iš 10. VGTU priėmė jaunuolius su 4,3 balo, VDU ir MRU balus skaičiavo atsižvelgdami į savo nustatytus papildomus kriterijus.
LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas yra sakęs, kad tai rodo universitetų norą paveržti dalį stojančiųjų į kolegijas, kur taikomi žemesni reikalavimai.
Kauno technologijos universitetas (KTU), Vilniaus universitetas (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), vieni iš principingai besilaikiusiųjų susitarimo, teigia, kad nuolaidas stojantiesiems darantys universitetai devalvuoja Lietuvos aukštąjį mokslą.
Žiūri į ateitį
Šiemet techniškųjų mokslų studijų programos sulaukė kiek mažesnio dėmesio nei ankstesniais metais. Pasak KTU studijų prorektoriaus Jono Čeponio, tai lėmė bendras moksleivių skaičiaus mažėjimas šalyje, prastesni matematikos brandos egzaminų rezultatai ir tai, kad šių krypčių studijos yra sudėtingos, reikalaujančios gerų tiksliųjų mokslų žinių.
Vis dėlto KTU nesusigundė mažinti kartelę stojantiems į mokamas studijas. J. Čeponis sutinka, kad tai galbūt suteiktų trumpalaikę naudą, tačiau ateityje pakenktų universiteto reputacijai ir lemtų studijų kokybės problemas.
„Gal metus kitus galėtume pasidžiaugti gausesniu būriu studentų, bet tai būtų neteisinga stipresnių studentų atžvilgiu. Juk dėstytojai, norėdami išlaikyti aukštus dėstymo standartus, turėtų ilgiau aiškinti savo dalyką. Dėl to nukentėtų gabūs studentai. Aukštosios mokyklos, kurios rūpinasi savo studijų kokybe, tam, kad išlygintų studentų žinių skirtumus, turės investuoti papildomus išteklius ir suteikti pagalbą minimalaus balo nepasiekusiems studentams. Ilgainiui tai neišvengiamai atsilieps bendrai studijų kokybei“, – aiškina prorektorius.
KTU vietoje pigių diplomų dalybų pasirinko kitą kelią. Universitetas orientuojasi ne tik į stiprius Lietuvos mokyklų abiturientus, bet ir į užsienio studentus. „Užsienio studentams keliame aukštus reikalavimus, nors jie turi mokėti už mokslą. Šiemet sulaukėme 2 tūkst. paraiškų iš užsienio pilietybę turinčių stojančiųjų, tačiau priimti ketiname apie 250 studentų. Norime pritraukti motyvuotus studentus ir užtikrinti jiems aukštą studijų kokybę. Norime būti žinomi ne kaip prekybininkai diplomais, o kaip teikiantys naudingas žinias būsimiems specialistams“, – tvirtina prorektorius.
J. Čeponis būgštauja, kad, kitiems universitetams nekeliant jokių reikalavimų, užsieniostudentams gali susiformuoti bendras neigiamas valstybės, kur pusvelčiui dalijami diplomai, įvaizdis. „Negatyvūs dalykai ryškesni ir labiau atkreipia dėmesį. Stereotipai susiformuoja greitai, todėl gali nukentėti ir studijų kokybe besirūpinantys Lietuvos universitetai. Nors aukštosios mokyklos turi autonomiją, tačiau reikėtų ir valstybės įsikišimo, nes šiuo atveju kyla grėsmė visos šalies reputacijai“, – mano prorektorius.
Rizika šalies ekonomikai ir mokslui
VU studijų prorektorius doc. dr. Valdas Jaskūnas pastebi, kad universitetai orientuojasi į dvi kryptis. „Vieni universitetai studijas grindžia aukšto lygio mokslo tyrimais ir nuosekliai diegia tarptautinius standartus, daugiausia dėmesio skiria motyvuotoms studijoms ir maksimaliai visų studijuojančiųjų pažangai. Būtina sąlyga šioje kryptyje – motyvuoti, reiklūs ir universitetinėms studijoms pasirengę studentai. Ir visiškai nebūtina sąlyga – studentų finansinės galimybės. Pavyzdžiui, VU skiria specialias socialines stipendijas jaunuoliams, kurie dėl socioekonominių priežasčių, o ne dėl talento stokos ne visada gali siekti universitetinio mokslo.
Tuo tarpu kitos aukštosios mokyklos savo misija laiko galimybių sudarymą visiems finansiškai galintiems ir norintiems siekti universitetinio pirmosios pakopos išsilavinimo“, – tvirtina prorektorius.
Jo teigimu, kai aukštosios mokyklos nesilaiko minimalaus stojamojo balo reikalavimo, priimama daugiau studentų, kurie universitetinėms studijoms yra pasirengę prasčiau. Tai reiškia augančią riziką, kad daugės studentų, nepasirengusių studijuoti magistrantūroje ar kokybiškai įsitvirtinti darbo rinkos pozicijose, reikalaujančiose aukštojo universitetinio išsilavinimo. Kai vis daugiau universitetų netaiko tokio reikalavimo, problemos mastas auga.
V. Jaskūnas sutinka su KTU prorektoriumi, kad jei situacija nesikeis, reikės aktyvesnio valstybės vaidmens saugant bendrą šalies aukštojo mokslo reputaciją ir studijų kokybę, nors tikėtis, kad visi Lietuvos universitetai gali ir turi atitikti aukštus akademinius ir priėmimo standartus, yra utopija.
„Vis dėlto būdų gerinti situaciją yra, ir čia svarbus valstybės vaidmuo: būtina vertinti ir skatinti aukštesnių standartų laikymąsi, leidžiantį konkuruoti tarptautiniu mastu, sukurti visas įmanomas paskatas lyderiaujantiems šalies universitetams judėti į priekį ir pritraukti ne tik šalies, bet ir užsienio talentus studijuoti Lietuvoje. Trumpai tariant – praktikoje aiškiai matome skirtingas Lietuvos aukštojo mokslo institucijų pasirinktas misijas, tai turėtų atsispindėti ir politiniuose sprendimuose: turi būti sudaromos sąlygos ar bent jau pašalinamos kliūtys stipriausiems ir toliau kelti akademinius standartus“, – tvirtina V. Jaskūnas. Jis mano, kad siekiant greito politinio rezultato gali kilti noras mažinti patekimo į universitetus reikalavimus. Šis kelias rizikingas, nes juo einant talentingi jaunuoliai gali būti pasmerkti studijuoti nemotyvuotoje aplinkoje.
Siūlo įvertinti po pirmo kurso
LSMU prorektorius prof. Kęstutis Petrikonis sako, kad sveikatos mokslų specialistus rengianti aukštoji mokykla jau daugelį metų laikosi taisyklės į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas priimti abiturientus, kurie yra tinkamai pasirengę studijuoti universitete. Nuolaidų netaikyta ir stojantiems į kai kurias mažiau populiarias žemės ūkio mokslų srities programas.
„Mielai sutiktume dalyvauti organizuojant parengiamuosius kursus, kurie padėtų gabiems ir motyvuotiems, bet dėl kokių nors priežasčių silpniau valstybinius brandos egzaminus išlaikiusiems jaunuoliams pasiekti universitetinėms studijoms būtiną žinių lygį. Tačiau tai turėtų būti kokia nors valstybės paramos programa, nes universitetas tam resursų skirti negali. Šiuo metu norėdami užtikrinti aukštą studijų kokybę jokių nuolaidų nedarome“, – teigia jis.
K. Petrikonis sako suprantantis kitus universitetus, kurie atlaidžiau žiūri į brandos egzaminų rezultatus ir taiko savus atrankos kriterijus, bet pabrėžia, kad labai svarbu, kaip tokie studentai bus vertinami tolesniame studijų procese.
„Gali būti, kad žmogus atėjo iš mokyklos, kur parengimas buvo nepakankamai geras, bet jis yra gabus ir sugeba pasivyti kitus, netgi būti perkeltas į valstybės finansuojamą vietą, jei ši atsilaisvina. Kai kurie universitetai padeda pasiekti reikiamą žinių ir pasirengimo lygį įvairiomis pagalbos programomis. Tada priėmimo balas nėra labai svarbus. Tačiau jei priimtam studentui leidžiama studijuoti nerodant pažangos iki pat studijų pabaigos, tada nėra gerai. Juk visi gauna vienodus diplomus – niekas nežiūri, ar studijos buvo mokamos, ar ne“, – aiškina prorektorius.
Jis pabrėžia, kad jei norime turėti kokybiškai dirbančių specialistų įvairiose srityse, negalime į mokamas studijas žiūrėti kaip į universitetų išgyvenimo būdą.
