Jau ne vienerius metus netyla kalbos apie itin didelį informacinių technologijų specialistų poreikį visame pasaulyje. Skaičiuojama, kad iki 2030 m. IT specialistų trūkumas pasieks 4,3 mln. darbuotojų. Jų kritiškai trūksta ir Lietuvoje. „Programinę įrangą kuriančiose bei kitas IT paslaugas teikiančiose bendrovėse IT specialistų paklausa ir toliau išlieka labai didelė – rinkai reikia savo srities profesionalų, o jų trūkumas trukdo šiam sektoriui augti“, – pastebi informacinių technologijų bendrovės „Rocket Software“ Produktų inžinerijos vadovas Giedrius Vėgelė.
Anot jo, šiuo metu labiausiai pastebimas patyrusių plataus profilio programuotojų ir programinės įrangos testuotojų trūkumas. Specialistų trūkumas taip pat susijęs su augančia IT sektoriaus darbuotojų kaita.
„Labai svarbu suprasti, kokių IT specialistų reikia darbo rinkai. Mokymo įstaigos ir įvairios privačios IT mokyklos, akademijos paruošia nemažą kiekį pradedančiųjų IT specialistų. Kita vertus, augant naujų IT įmonių skaičiui rinkoje, yra labai jaučiamas jau turinčių patirties informacinių technologijų specialistų trūkumas“, – tikina Daiva Gritėnaitė, „TransUnion Lithuania“ Komunikacijos ir prekinio ženklo vystymo vadovė.
COVID-19 pandemija taip pat atnešė daug neaiškumo į rinką – jau metų pradžioje kiekviena kompanija privalėjo susidėlioti planus ateinantiems metams. Tačiau iš kitos pusės ši situacija rinkoje sukūrė dar didesnį IT specialistų poreikį, nes daugelis organizacijų buvo priverstos trauktis į internetinę paslaugų ir prekių rinką.
„Pastebime, kad atsirado didesnis neapibrėžtumas ir IT specialistų universalumas – tai ne visada palanku organizacijoms. Sunku rasti patyrusių, ilgametę patirtį turinčių specialistų, kurie dirba su viena technologija ir ją giliai išmano“, – sako G. Vėgelė.
Jo nuomone, IT specialistai, bijodami save suspausti į griežtus rėmus, renkasi platų profilį. Tačiau tai dažniausiai reiškia, jog jie išmano „paviršių“, tačiau gilesnių žinių jiems labai trūksta.
Poreikis augs iki 10 proc. kasmet
Programuotojams, testuotojams, IT infrastruktūros specialistams 2019 ir 2020 metai buvo puikūs, nes visuose verslo sektoriuose vyksta skaitmenizacijos procesai, kurie artimiausiu metu tikrai nesibaigs.
„Mes kažkodėl išskiriame IT specialistus, kaip labai trumpalaikę kvalifikaciją ir poreikį. Atrodo, kad visi susikurs reikalingas technologijas bei sprendimus ir daugiau šių specialistų nebereikės. Tačiau realybė yra kita: kuo daugiau kuriame technologinių sprendimų, tuo daugiau šių specialistų mums reikės, nes kažkas turės palaikyti ir atnaujinti šias sistemas, užtikrinti sklandų ir nuolatinį efektyvų jų veikimą“, – teigia D. Gritėnaitė.
Pasak jos, technologijos sensta, kaip ir bet kuris daiktas šiuolaikiniame pasaulyje, todėl IT specialistų poreikis yra ir bus nuolatinis.
„Vertinant statistikos tendencijas ir ekonomistų prognozes, prognozuočiau iki 10 proc. IT darbo vietų augimą Lietuvoje kiekvienais ateinančiais metais“, – pažymi G. Vėgelė.
IT rinkoje perversmai ir naujų technologijų atsiradimas vyksta labai greitai, dėl to nėra stabilumo – nuolat išauga tam tikro profilio specialistų paklausa.
„Darbo profiliai keičiasi besikeičiant technologijoms, todėl vienos specializacijos užima kitų vietą. Manau, taip vyks ir ateityje: tam tikri darbai susitrauks ir specialistų nebereikės tiek daug, tačiau jų poreikis išaugs kitoje specializacijoje“, – sako „Rocket Software“ Produktų inžinerijos vadovas.
Vertina bendradarbiavimą su aukštosiomis mokyklomis
Ieškodamos reikalingų IT darbuotojų įmonės pasitelkia pačius įvairiausius metodus – kiekviena organizacija atsirenka tinkamiausius specifinei pozicijai ar tuos specialistus, kuriems artimiausia organizacijos kultūra. D. Gritėnaitė tikina, kad įmonės vykdo daug veiklų, kurios daugeliu atveju yra netiesiogiai orientuotos į darbuotojų paiešką.
„Aktyviai bendradarbiaujame su įvairiomis mokslo institucijomis, prisidedame prie mokymosi turinio gerinimo, dalyvaujame karjeros dienose – tai puiki proga susitikti su jaunaisiais talentais gyvai ir pasikalbėti apie jų lūkesčius bei poreikius, taip pat prisistatyti patiems“, – teigia „TransUnion Lithuania“ Komunikacijos ir prekinio ženklo vystymo vadovė.
Nors pasaulį apėmusi COVID-19 pandemija, šiemet įmonės vis tiek dalyvauja įvairiose aukštųjų mokyklų iniciatyvose, tarp jų – ir karjeros dienos. Tiesa, jau spalio 14 d. vyksiantis didžiausias Baltijos šalyse jaunimo ir įmonių kontaktų bei karjeros planavimo renginys Kauno technologijos universiteto (KTU) „WANTed“ karjeros dienos 2020 šiemet keliasi į virtualią erdvę.
„Aukštosios mokyklos, turi tiesioginį priėjimą prie talentų, kurie yra labai svarbūs organizacijoms. Padidėjęs verslo bendradarbiavimas su mokslo institucijomis užtikrina, kad aukštosios mokyklos išleidžia į rinką specialistus, kurie šiandien labai reikalingi“, – sako G. Vėgelė.
Pasak jo, KTU yra puikius pavyzdys, kaip turėtų bendradarbiauti verslas bei aukštosios mokyklos.
„Universitetas sukūręs platformą verslui (t. y. Nacionalinį inovacijų ir verslo centrą), kuri leidžia verslui lengvai įsilieti į aukštąjį mokslą ir siekti abipusiai naudingo bendradarbiavimo. Labai svarbu, kad yra tokių inovatyvių aukštųjų mokyklų, kurios žiūri į priekį ir siekia dialogo“, – tikina G. Vėgelė.
„Galvų medžioklė“ – įprasta praktika
Ekspertai pastebi, kad darbo portalai, skelbimų viešinimas per įvairią socialinę mediją, ieškant tinkamiausių IT specialistų, jau ganėtinai atgyvenęs būdas. Šiuo metu kandidatai bandomi pritrauki organizuojant įvairius renginius – pavyzdžiui, hakatonus, renkant interesų grupes, darant atvirų durų dienas ir taip skleidžiant žinias apie organizaciją.
„Įsitraukiame ir į didesnius projektus, tokius, kaip „Woman Go Tech“, kur skatiname merginų tobulėjimą ir ugdymą IT srityje. Tikime, kad kurdami IT bendruomenę galime pasiekti daugiau nei konkuruodami, todėl esame vieni iš „KIT Club“ organizacijos, kuri užsiima IT bendruomenės subūrimu ir žinių dalijimusi tarp IT specialistų Kaune, iniciatorių ir aktyvių palaikytojų“, – teigia D. Gritėnaitė.
Dar vienas itin paplitęs darbuotojų paieškos metodas – „galvų medžioklė“ (angl. headhunting). Anot G. Vėgelės, „headhunting“ vienas iš geriausių pasirinkimų užpildant specializuotas informacinių technologijų pozicijas reikiamais kandidatais.
„Tačiau tokios atrankos gali būti varginančios ir reikalauti daug pastangų iš atrankų specialistų ir samdomos pozicijos vadovų norint pritraukti darbui reikiamus žmones“, – pažymi jis.
Ankščiau „headhunting“ metodas buvo naudojamas tik ieškant aukščiausio lygio vadovų, kurie įprastai patys niekada neieško darbo, tačiau šiandien tai tapo normaliu IT specialistų atrankos etapu.
„Šis metodas itin išpopuliarėjo Lietuvoje prasidėjus IT specialistų trūkumui. Lietuvos rinka nėra didelė, todėl daugeliu atveju įdarbinimo agentūros jau turi susidėliojusios visų dirbančių specialistų profilius ir žino kada, kaip ir ką užkalbinti, taip palengvindamos ir sutaupydamos įmonės resursus specialistų paieškai“, – tikina D. Gritėnaitė.
Žaidimų konsolėmis ar nemokamais pusryčiais nebesuvilioja
Darbo rinkoje ypatingai trūkstant IT specialistų, darbdaviai turi labiau orientuotis ir į tai, ką pasiūlyti darbuotojui, kad pritrauktų jį, o reikalavimus gerai pasverti pagal pareigų specifiką.
„Žaidimų konsolėmis, teniso, biliardo stalais ar nemokamais pusryčiais darbe IT specialistų nebesudominsi. Be to, jų vertė didėja, dėl to rinkoje atsiranda nestabilumas – jaunesni specialistai ganėtinai dažnai keičia darbo vietą“, – pažymi G. Vėgelė.
Vertindamas Lietuvos rinką, jis pastebi, kad vyksta natūralus augimo procesas, kai technologinių specialybių universitetų studentai prisijungia prie informaciniu technologijų darbo rinkos, jaunesnieji specialistai tampa vidutiniokais, o vidutiniokai patyrusiais.
„Darbuotojams šis procesas labai naudingas, nes didėja jų vertė, o rinkai tai naudinga, nes turime vis daugiau patyrusių specialistų šalies viduje. Jei IT specialistai sugebės prisitaikyti prie rinkos poreikių ir tobulinti įgūdžius pagal ją, manau, kad per ateinančius kelis metus Lietuvos valstybė vertinant per technologinę prizmę galėtų tapti mažuoju Singapūru“, – sako G. Vėgelė.
D. Gritėnaitės teigimu, darbuotojai dažniausiai išreiškia norą mažesnei biurokratijai, tiesioginiam bendravimui ir bendradarbiavimui tarp visų organizacijos valdymo sluoksnių. Profesinis augimas ir asmens savybių tobulinimas vis dar išlieka pagrindine sritimi, kurią vertina IT specialistai.
„Taip pat svarbus ir pats darbo turinys: su kokiomis technologijomis jiems teks dirbti bei prie kokių projektų prisiliesti“, – teigia D. Gritėnaitė.
„Šiandien svarbiausi įmonėje – čia dirbantys žmonės ir rezultatai, kuriuos jie neša. Mūsų darbuotojai mėgsta kokybišką darbo turinį, įmonės kultūrą, suteikiamas mokymosi, tobulėjimo ir karjeros galimybes įmonės viduje. Esame darni komanda, kurioje vadovai palaiko, padeda, moko ir dirba kartu su darbuotojais“, – tikina G. Vėgelė.
Didžiausia Baltijos šalyse studentų, absolventų ir įmonių atstovų kontaktų mugė – KTU „WANTed“ karjeros dienos 2020 – jau spalio 14 dieną. Šiemet renginys vyks virtualioje erdvėje, jo konferencija ir forumas bus tiesiogiai transliuojami portale LRT.lt
