KTU ,,WANTed“ karjeros dienos 2020: pasak darbdavių, nei nuotolinis darbas, nei lankstesnis darbo grafikas produktyvumo nemažina

Svarbiausios | 2020-10-09

Nepaisant nuotolinio darbo suteikiamo lankstumo, jis apipintas įvairiais mitais – dažnas darbdavys baiminasi, kad namuose darbuotojai aplaidžiai žiūrės į savo pareigas, o dalį savo darbo laiko skirs asmeniniams reikalams. Taip formuojamas požiūris, kad darbas namuose produktyvumu neprilygsta darbui biure. Tačiau ar tikrai taip yra?

NASA mokslininkas Jack Nilles jau prieš 50 metų išrado terminą „nuotolinis darbas“, o vos po dešimtmečio jo vizija pradėjo tapti realybe. Tobulėjančios technologijos pamažu leido vis daugiau darbinių funkcijų atlikti iš savo namų. Šiandien nuotolinis darbas ir mokymasis yra pažįstamas kone kiekvienam – pandemija žaibiškai pertvarkė darbo organizavimą, ir viskas, ką galima padaryti kompiuteriu, interneto prieiga ir telefono ryšiu, iš biurų persikėlė į namus.

Iš įmonės patalpų „išsikraustyti“ teko kone per naktį, tad viena pagrindinių darbdavių baimių pradedant dirbti nuotolinėje aplinkoje tapo užtikrinti veiklos tęstinumą ir darbuotojų įsitraukimą į įvairius procesus.

Dirbant namuose nevengiama viršvalandžių

„Bloomberg“ duomenimis, šių metų pavasarį prasidėjus kovai su pandemija ir perkėlus daugelio įmonių darbą į nuotolinę erdvę, vidutinė darbo dienos trukmė daugumoje šalių prailgo keliomis valandomis, o darbuotojų aktyvumas atliekant darbines užduotis išaugo nakties ir savaitgalių metu.

Renata Augustinaitienė

Tarptautinės energetikos bendrovės „Ignitis grupė“ žmonių ir kultūros departamento vadovė Renata Augustaitienė neslepia, kad pastebėjo panašią tendenciją. „Beveik visą darbą organizuojant nuotoliniu būdu, dingo riba tarp darbo ir poilsio, todėl viena iš svarbiausių šio laikotarpio užduočių tapo darbuotojų konsultacijos dėl sveiko balanso tarp darbo ir laisvalaikio“, – sako ji.

Nepaisant to, kad dirbdami namuose darbuotojai nevengia dirbti viršvalandžių, tai nemažina nuotolinio darbo patrauklumo. Anaiptol – didelė dalis darbo ieškančiųjų teikia prioritetą toms įmonėms, kurios suteikia nuotolinio darbo galimybę.

Tokias tendencijas patvirtina ir mokslas – ISM vadybos ir ekonomikos universiteto profesorės Audronės Nakrošienės tyrimo rezultatai rodo, jog daugiau nei 75 procentai respondentų teikia pirmenybę įmonėms, kurios suteikia lankstesnes darbo sąlygas ir leidžia bent dalį laiko dirbti nuotoliu.

Priemonių dirbti lanksčiau taip pat netrūksta: „Šiais laikais turime daug skaitmeninių platformų, kuriomis gana paprasta bendrauti tiek su vietiniais, tiek užsienio kolegomis darbo bei laisvalaikio temomis. Jos ypač pasitarnavo karantino metu“, – dalinasi sveikatos priežiūros įrangos gamintojo „Hollister Lietuva“ generalinis direktorius Shane Caher.

Virtuliai diegti įmonės kultūrą – nemenkas iššūkis

Prailgėjusios darbo valandos ir padidėjęs produktyvumas neretai slepia vieną nuotolinio darbo problemą – vienatvę. Dirbdami biure, darbuotojai bent dalį savo laiko praleidžia bendraudami su kolegomis, tačiau namuose jie netenka galimybės socializuotis ir jaučiasi atitrūkę nuo įmonės. Ilgalaikėje perspektyvoje tai gali lemti ir prastėjančius darbo rezultatus.

Nors darbas namuose daugeliui yra patrauklus, nes suteikia laisvės, problema tampa komandinės dvasios kūrimas – darbuotojų bendrystės jausmas lieka antrame plane.

Greta atšauktų įvairių konferencijų, suvažiavimų, iš rutinos pradėjo nykti ir dauguma vidinių organizacijų renginių bei mokymų, kurie stiprina ne tik kolegų tarpusavio ryšį, bet skatina pasitikėjimo, pasididžiavimo įmone jausmą.

„Nuo pandemijos pradžios komandą papildė nemažai darbuotojų, tačiau dalis jų į gamyklą buvo atvykę tik pasirašyti darbo sutarties ir pasiimti darbui reikalingų priemonių“, – teigia S. Caher. Anot jo, įprastai pirmosiomis dienomis darbuotojai susipažįsta su kolegomis, savo darbo vieta, tačiau šiuo laikotarpiu tokios galimybės nebuvo.

Virtualiai diegti įmonės kultūrą ir formuoti komandas yra nemenkas iššūkis. Tačiau darbdaviai įsitikinę: nors pasiduoti lengva, įmonės pareiga yra prisitaikyti ir į neeilinę situaciją žiūrėti kūrybiškai.

„Ignitis grupės“ atstovė teigia, jog dirbant nuotoliu, didelis dėmesys turi būti skiriamas ir komunikacijai su darbuotoju. „Įmonė privalo užtikrinti galimybes ne tik darbuotis, bet ir bendrauti su kitais kolegomis, suteikti komandinio darbo priemones, kad darbuotojai nesijaustų užmiršti ir atitrūkę nuo įmonės“, – įsitikinusi R. Augustaitienė

S. Caher patirtis „Hollister Lietuva“ gamykloje rodo, kad norint ugdyti komandos dvasią šiuo laikotarpiu, užtenka pakeisti renginio ar veiklos formatą, o rezultatas vis tiek bus.

Keičiasi darbo vietos koncepcija

Karantino metu ypač atsiskleidė atsinaujinusi darbo vietos samprata. Šiandien darbo vieta nebėra tik fizinė erdvė biure ar gamykloje ir suteiktos darbo priemonės, bet greičiau – pozicijai paskirtos užduotys ir funkcijos, todėl ir klausimas apie galimybę dirbti namuose vis dažniau užduodamas darbo pokalbių metu.

Shane Caher

Pasak darbdavių, nuotolinio darbo galimybės nemažai įmonių buvo prieinamos dar prieš karantiną, tačiau papildomo pasirengimo reikėjo dėl nuotolinio darbo masto ir trukmės.

„Nuolat siunčiame darbuotojams naujienlaiškius su aktualia informacija bei rekomendacijomis. Darbotvarkės nusistatymas, reguliarios pertraukėlės, komfortiškos darbo aplinkos susikūrimas – tik keletas pavyzdžių“, – sako S. Caher. Jis taip pat nurodo, kad darbuotojai iš gamyklos patalpų komfortiškam darbui namuose gali pasiimti visus jiems reikalingus įrankius – nuo papildomų kompiuterio ekranų iki kėdžių.

Darbdavių teigimu, lanksčiau žiūrima ir į darbo organizavimo principus, iššūkiu darbuotojams tapo kartu su jais namuose likę vaikai, augintiniai ir kiti šeimos nariai.

„Įgalinome savo vadovus ir darbuotojus pačius organizuoti savo darbą bei stebėti rodiklius“, – teigia R. Augustaitienė.

Anot jos, motyvacijai svarbus emocinis klimatas organizacijoje, o jį pagerinti galima leidžiant darbuotojui pačiam save įveiklinti be perdėto spaudimo iš vadovų. R. Augustaitienė pastebi, kad „Ignitis grupės“ darbuotojai vis dar dirba mišriu būdu, bet produktyvumo rodikliai tiek karantino metu, tiek dabar išlieka stabilūs.

Darbuotojų produktyvumas ir darbų kokybė nenukenčia

Efektyvūs nuotolinio darbo rezultatai matomi jau dabar, tačiau toks darbo pobūdis nėra vienintelė inovacija darbo organizavime. Švedijoje, Japonijoje bei Naujojoje Zelandijoje atlikti trumpesnių darbo dienų bei savaičių bandymai parodė, kad darbuotojų produktyvumas ir darbų kokybė dirbant trumpiau nenukenčia.

Nors Lietuvoje dar nedrįstama atsisakyti tradicinio aštuonių darbo valandų formato, S. Caher teigia, kad stengiamasi vis labiau pritaikyti darbo grafikus prie darbuotojų asmeninių poreikių ir užimtumo.

„Administracijos darbuotojų prašome būti pasiekiamais nuo 10 iki 15 valandos, o kitą laiko dalį jie gali susidėlioti pagal savo poreikius ir galimybes“, – dalinasi jis.

Pasak jo, išdirbtos valandos darbdaviui nebėra prioritetas, svarbiausia – darbuotojų saugumas, atlikti darbai bei jų kokybė.

„Pokyčiai reikalauja pastangų bei drąsos, tačiau patirtis rodo, kad tiek nuotolinis darbas, tiek lankstesnis darbo grafikas motyvacijos ir produktyvumo nemažina, jei darbuotojams skiriamas dėmesys ir pasirenkamos tinkamos priemonės“, – sako S. Caher.

Didžiausia Baltijos šalyse studentų, absolventų ir įmonių atstovų kontaktų mugė – KTU „WANTed“ karjeros dienos 2020 – jau spalio 14 dieną. Šiemet renginys vyks virtualioje erdvėje, jo konferencija ir forumas bus tiesiogiai transliuojami portale LRT.lt