Grupė mokslininkų iš Ispanijos drauge su Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) dėstytoju Vaidu Petruliu tiria Alfonso Vincento Ambraziūno kūrinio, Kauno IX forto skulptūrinio monumento būklę. „InnovaConcrete“ projekte dalyvaujantys mokslininkai ieško sprendimo, kaip pailginti tokių išskirtinių, gelžbetoninių paveldo statinių amžių bei apsaugoti nuo gamtos negandų.
1984 m. masinių žudynių vietoje iškilo 32 metrų aukščio trijų skulptūrinių grupių paminklas-monumentas nacizmo aukoms atminti. Šis paminklas svarbus ne tik dėl savo simbolinės prasmės – jis tapo gelžbetoninės architektūros epochos simboliu, kurio išsaugojimu ir buvo susirūpinta.
„Nors gelžbetonis iš pirmo žvilgsnio atrodo patvari medžiaga, visgi jai taip pat būdingas laiko poveikis. Pasitelkiant šią sąlyginai naują, tik XIX-XX a. sandūroje pradėtą naudoti statybinę medžiagą, buvo sukurta įspūdingų architektūros statinių. XX a. viduryje netgi susiformavo architektūros kryptis, atvirai eksponuojanti betono paviršius ir vadinama „brutalizmu“, kurios pavadinimas kildinimas iš sąvokos beton brut (pranc. neapdailintas betonas). IX forto skulptūrinis memorialas bei muziejaus pastatas yra puikiausi šios stilistikos pavyzdžiai Lietuvoje“, – teigia V. Petrulis.
Kaip tikina projekto vadovė Greta Garcia iš Kadiso universiteto, Ispanijos (isp. Universidad de Cádiz), atvykusi mokslininkų komanda paėmė keletą betono mėginių iš skirtingų paminklo vietų. Dalis negriaunančių bandymų taip pat buvo atlikta vietoje. Iš paimtų mėginių laboratorijose bus siekiama išsiaiškinti betono sudėtį ir dabartinę būklę, o vėliau bus ieškoma sprendimų ir galimybių užtikrinti jos išsaugojimą, atsparumą neigiamiems aplinkos veiksniams.
Projekto rengėjai taip pat tikisi padėti atkreipti gyventojų, mokslininkų ir vietinės valdžios dėmesį į šį kartais nepelnytai pamirštą ar ignoruojamą paveldą.
„Nepakankamas dėmesys pokario architektūrai ir paveldui kelia grėsmę įvairių statinių būklei. Gyventojai ir lankytojai nėra išsamiai susipažinę su šių statinių išskirtinumu, istorine svarba, tad dažnai pačių žmonių veiksmai kelia didžiausią pavojų šio XX amžiaus istorinio paveldo išsaugojimui. Ypatingai daug gelžbetonio paveldo yra buvusiose postsovietinėse valstybėse“, – sako G. Garcia.
Pasak KTU SAF mokslininko V. Petrulio, ne tik IX forto monumentas reprezentuoja šaltojo karo laikų reiškinį – į šį sąrašą galima įtraukti ir Koncertų ir Sporto rūmus Vilniuje, Plokštinės raketų bazę, taip pat įvairius kitus, kariniams tikslams naudotus bunkerius.
