KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto prof. dr. Daiva Dumčiuvienė ir doc. dr. Akvilė Čibinskienė
Vėjo išteklių plėtra ir jų pritaikymas tapo strateginiu pasaulio pasirinkimu sprendžiant energijos ir aplinkos taršos bei švarios ir ekonomiškos elektros energijos gamybos problemas. Europos Žaliasis kursas nustato ambicingą tikslą padaryti Europą pirmąja neutralia anglies dioksido kiekiu iki 2050 m. Tikimasi, kad vėjo energija labiausiai prisidės prie ES atsinaujinančios energijos tikslų siekimo, o tai darys įtaką vėjo jėgainių komponentų paklausai.
Šiandien skaičiuojama, kad per ateinantį dešimtmetį vidutinė metinė vėjo turbinų pasiūla sieks 60 mlrd. JAV dolerių, o tai reškia 8% padidėjimą lyginant su 2019 metais. Aukštesnės vidutinės turbinų kainos ir 20% išaugusi paklausa darys įtaką 37% tiekimo grandinės potencialo augimui iki 2028 m.
Vėjo jėgainių nauda vietos ekonomikai
Vėjo jėgainių sukurta nauda yra svarbi daugeliui bendruomenių, vėjo projektai aktyvina vietos ekonomiką, remia aplinkosaugos veiklą. Vėjo pramonė skatina naudingą bendradarbiavimą su kitais ekonomikos sektoriais tokiais kaip žemės ūkis, žvejyba, biologinės įvairovės apsauga, karinė ir civilinė aviacija. Tokie ryšiai yra svarbūs siekiant spartesnio vėjo energetikos plėtojimo.
Pasaulyje vėjo energetikos komponentus (VEK) gaminančios įmonės turi skirtingus augimo tempus, ir skirtingą potencialą: kai kurios sėkmingai veikia tarptautinėse rinkose, kitos yra pažeidžiamos kitų šalių gamintojų konkurencijos. COVID-19 pandemijos laikotarpiu taikyti apribojimai suvaržė daugelį verslų, sutrikdė medžiagų tiekimą.
Grupė mokslininkų iš Kauno technologijos universiteto (prof. Egidijus Dragašius, prof. Daiva Dumčiuvienė, prof. Vytautas Jūrėnas, prof. Renaldas Urniežius, doc. Akvilė Čibinskienė, doc. Lina Kavaliauskienė), Vytauto Didžiojo universiteto (prof. Tomas Krilavičius) ir Lietuvos energetikos instituto (vyresnieji mokslo darbuotojai Viktorija Bobinaitė ir Mantas Marčiukaitis) tyrė Lietuvos vėjo energetikos komponentų vertės grandinę (VEKVG) formuojančių pramonės įmonių verslo aplinką, jų konkurencingumą ir plėtros perspektyvas.
Nepaisant jau šiuo metu gaunamos naudos iš vėjo energijos panaudojimo, ir toliau yra aktualios platesnės jos taikymo galimybės – atsinaujinančios energetikos komponentų gamyba pačioje Europoje, o tuo pačiu ir Lietuvoje.
Veiksniai palankūs, sunku konkuruoti tarptautinėse rinkose
Lietuvos VEK gamybos sektorius yra palyginti mažas pagal gaminamų VEK įvairovę, sektoriuje dirbančių asmenų skaičių ar sukuriamos produkcijos vertę, tačiau turi augimo potencialą, kurį rodo didėjančios bendrųjų investicijų apimtys.
Šiuo metu šalies pramonės įmonės gamina vėjo jėgainių mentes, užpildus mentėms, korpusus iš stiklo plastiko, stiklo, anglies ir hibridinius audinius, modulines transformatorines vėjo elektrinių projektams, cementą ir betoną, inkarinius varžtus pamatų konstrukcijoms, o taip pat vykdo programavimo darbus vėjo jėgainėms. Jose įdarbinta daugiau nei 3000 darbuotojų.
Pagaminamos produkcijos vertė viršija 300 mln. EUR. Beveik visa pagaminta produkcija eksportuojama tiek į ES šalis, tiek į kitas pasaulio šalis. Dėl sparčios vėjo elektrinių pasaulinės plėtros, nuo 2016 m. Lietuvoje veikiančios VEK gamybos įmonės pritraukia apie 25 mln. EUR investicijų kasmet. Net 70% jų skiriama pastatų ir statinių statybai (įsigijimui).
Verslo aplinka, o ypač jos technologiniai ir politiniai veiksniai, yra vertinami palankiai vykdyti VEK gamybos veiklas šalyje. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ir vartojimo didinimo tikslai ir paramos priemonės, užsienio rinkų paklausa „žaliajai“ produkcijai, ES ir nacionalinė parama verslui, gyventojų išsilavinimas, gamybos įrenginių būklė ir naujausių technologijų diegimas – tai dideles galimybes Lietuvos VEK gamybos įmonėms teikiantys aplinkos veiksniai.
Formuoja atsinaujinančių išteklių energijos paklausą
Su šiais verslo aplinkos pranašumais turėtų būti supažindinamos tarptautinės VEKVG priklausančios įmonės, kurios ieškodamos gamybos sprendimų, apsvarstytų VEK gamybos veiklų perkėlimą į Lietuvą.
Atlikus vėjo energetikos komponentus gaminančių įmonių konkurencinės aplinkos tyrimą, nustatyta, kad palankias galimybes vėjo energetikos plėtrai, o tuo pačiu ir jos komponentų poreikiui formuoja atsinaujinančių išteklių energijos paklausa.
Tam įtakos turi ir Europos Žaliasis kursas. Taip pat šių įmonių konkurencingumą teigiamai veikia komponentus gaminančių įmonių taikomos naujos technologijos. Tyrimu nustatyta, kad konkurencingumą silpnina didėjantys kvalifikuotos darbo jėgos kaštai ir reikiamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas, nepalankūs investicinės aplinkos pokyčiai bei senėjantys gamybos įrengimai.
Kaip sunkumus, konkuruojant globalioje rinkoje, apklaustosios įmonės įvardino tai, jog Lietuvos įmonės yra per mažos, kad sudomintų stambiuosius vėjo jėgainių gamintojus. Taip pat jiems sudėtinga konkuruoti su gamintojais iš šalių, kuriose gamybos kaštai yra žemesni.
Apklausus įmones nustatyta, kad dauguma jų priklauso pasaulinėms įmonių grupėms. Dėl šios priežasties įmonės negali pretenduoti į Lietuvos ir ES finansinę paramą, joms sudėtinga tapti tiesioginiu tiekėju, nes tai daro jų užsakovai. Kita vertus, Lietuvos vėjo energetikos komponentų gamintojai susiduria su griežtais stambiųjų koncernų reikalavimais dėl gaminių kokybės ir tiekimo.
Padėtų moksliniai tyrimai
Projekto vykdymo metu nustatyta, kad moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra galėtų padidinti šalies pramonės galimybes dalyvauti VEKVG ir tokiu būdu sudarytų prielaidas naujoms investicijoms ir naujų darbo vietų kūrimui.
Ypač daug neišspręstų dalykų yra mažos galios vėjo jėgainių srityje. Įvertinus, kad didelės galios vėjo jėgainių statymui yra daug apribojimų, galima teigti, kad mažos galios vėjo jėgainių naudojimas ateityje taps žymiai platesnis. Todėl moksliniai tyrimai mažos galios vėjo jėgainių problemoms spręsti turi didelę perspektyvą. Mažos galios vėjo jėgainių atveju tai yra daugiafaziai sprendiniai; tiesioginio veikimo pavarų naujas panaudojimas. Laikotarpis iki 2030m. yra tinkamas naujų sprendinių technologiniam parengimui.
Tikimasi, kad vėjo jėgainių vystymas pradės greitėti ėmus lėtėti saulės elementų diegimui, ypač, jei atsiras racionalūs kompleksiniai sprendiniai mažos galios jėgainių rinkoje. Tinkamas pavyzdys, kas laukia mažos galios vėjo jėgainių – tai elektrinių paspirtukų ir dronų populiarėjimas (t.y. jų pavarų valdymo pasiekimai galėtų būti pritaikomi ir VE).
Laukiama, kad iki 2030 m. VEK gamybos sektorius Lietuvoje galėtų būti sparčiai besivystanti apdirbamosios pramonės dalis (1 pav.)
Skirtinga apimtimi jame galėtų dalyvauti įmonės, užsiimančiomis įvairiomis ekonominėmis veiklomis. Darant prielaidą, kad investicijos, didinančios darbo našumą, yra svarbus VEK sektoriaus plėtros veiksnys, apskaičiuota, kad VEG gamybos sektoriaus sukuriama ekonominė nauda, matuojama realiosios pridėtinės vertės rodikliu, iki 2030 m. padidės 44%, palyginus su 2019 m. Dirbančiųjų asmenų skaičius sektoriuje sumažės dėl dirbančiųjų pakeitimo veiksnio reiškimosi (2 pav.).
Galimybės dalyvauti – įvairiems pramonės sektoriams
Didžiausias galimybes turi į tarptautines VEKVG jau įsiliejusios kitų plastikinių gaminių ir stiklo pluošto gamybos įmonės, gaminančios kompozitinių medžiagų ruošinius, vėjo jėgainių korpusus ir stiklo bei anglies pluoštą VEKVG.
Jų patirtis parodė, kad dalyvavimas tarptautinėse VEKVG galimas būnant užsienio kapitalo kontroliuojama įmone. Nustatyta, kad galimybių turi metalo gaminių gamintojai. Jie galėtų aprūpinti VEKVG metalo konstrukcijomis ar jų dalimis, teikti metalo apdorojimo, dengimo ir mechaninio apdirbimo paslaugomis.
Tai joms leistų daryti turima techninė-technologinė bazė ir, dažnu atveju, gauti produktų brėžiniai, specifikacijos. Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamintojai galėtų aprūpinti VEKVG spausdintinėmis montažinėmis plokštėmis, pramoninio tinklo prietaisais IoT ir M2M komunikacijai, teikti inžinerines paslaugas ir susijusias technines konsultacijas.
Transformatorines ir paskirstymo elementus, vidutinės ir žemos įtampos elektros įrenginius, jų konstrukcijas iš metalo, valdymo ir energijos konvertavimo sistemas galėtų pasiūlyti elektros įrangos gamintojai. Vėjo energetikai giminingų segmentų (bendrosios paskirties mašinų, laivų, orlaivių, automobilių pramonė) indėlis į VEKVG yra tikėtinas.
Joms priklausančios įmonės galėtų gaminti mentes, kabinas ir bokštus vėjo elektrinėms. Tepalų ir alyvų gamintojai taip pat galėtų dalyvauti VEKVG. VEKVG aptarnauti galėtų įmonės, teikiančios metalo gaminių, elektroninės, ir elektros įrangos, laivų ir kitų transporto priemonių remonto ir techninės priežiūros paslaugas.
Betono gamybos įmonių dalyvavimas galimas šalies vidaus VEKVG, cemento gamintojas galėtų tenkinti visą šalies cemento poreikį. Dėl vario, plieno, geležies pareikalavimų vėjo elektrinėms ir jo riboto kiekio (nebuvimo) šalyje, pagrindinių metalo įmonės neturi galimybių dalyvauti ne tik tarptautinėse, bet ir vidaus VEKVG.
Projekto pavadinimas – „ Lietuvos vėjo energetikos komponentų vertės grandinę formuojančių pramonės įmonių verslo aplinkos, konkurencingumo ir plėtros analizė“. Tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija (LMT sutarties Nr. S-REP-21-5). Projektas vykdytas: 2021 02 01 – 07 31.
