Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ ir Kauno technologijos universitetas (KTU) sutarė bendradarbiauti energijos kaupimo sistemų ir perdavimo tinklo valdymo srityse.
Rugsėjo 21 d „Litgrid“ ir KTU vadovai pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurioje numatyta kartu vykdyti mokslinius tyrimus ir vystyti inovacijas.
„Plečiame mūsų bendradarbiavimą su KTU dar vienoje srityje. Kalbame apie radikalią energetikos transformaciją – ruošiamės perėjimui prie 100 proc. atsinaujinančios energetikos. Tokioje elektros sistemoje baterijos vaidins labai svarbų vaidmenį ir tiek mums, tiek mokslininkams, galvojantiems apie ateities energetiką, čia kyla labai daug klausimų. Planuojame atsakymų ieškoti kartu, atlikdami bandymus, analizuodami duomenis ir kurdami modelius. Tikiu, kad šis bendradarbiavimas atneš naudos ir mokslui, ir verslui, ir Lietuvos energetikos sistemai“, – sako Rokas Masiulis, „Litgrid“ generalinis direktorius.
„Tokios bendradarbiavimo sėkmės istorijos kaip ši yra vertingos tiek mums, tiek, tikime, mūsų partneriams, tiek visam elektros ir elektronikos inžinerijos sektoriui Lietuvoje. Kauno technologijos universitete rengiamiems specialistams labai svarbus potencialių darbdavių palaikymas ir jų teikiamos karjeros perspektyvos. Dėka tokių partnerių kaip „Litgrid“ mūsų studentai turi visas galimybes sėkmingam profesiniam startui. Energetikos inovacijų sritis šiandienos kontekste vis labiau įsibėgėja, tai viena esminių prioritetinių sričių plėtojant technologijas, todėl neabejojame bendradarbiavimo sinergija ir svarba”, – sako KTU rektorius Eugenijus Valatka.
Pirmasis bendras tyrimas, kurį numato atlikti „Litgrid“ specialistai ir KTU mokslininkai, yra susijęs su hibridinių energijos kaupimo sistemų veikimo modelių kūrimu: bus išbandoma, kaip kartu gali veikti „Litgrid“ eksperimentinė 1 MW baterija ir KTU šiluminės energijos kaupimo sistema.
Tarp galimų kitų tyrimų sričių bendradarbiavimo sutartyje taip pat numatyta kurti ir tobulinti baterijų kaupimo sistemų suminio instaliuoto kiekio regione optimizavimo modelius, tirti akumuliatorių energijos kaupimo sistemų poveikį elektros energijos sistemos dinamikai, kurti didelių duomenų analizės ir dirbtiniu intelektu pagrįstus algoritmus ir programinius įrankius, skirtus nustatyti baterijų energijos kaupimo sistemų atnešamas naudas ir jų vertę.
Pirmoji Baltijos šalyse prie elektros perdavimo tinklo prijungtos 1 MW galios ir 1 MWh talpos baterijos projektas šiemet buvo įvertintas didžiausiuose Europoje atsinaujinančios energetikos apdovanojimuose „The Smarter E Award“ – jam atiteko „Išskirtinio projekto“ kategorijos nugalėtojo titulas.
Šį pavasarį „Litgrid“ pakvietė mokslo ir verslo bendruomenes susipažinti su baterija ir ją išmėginti. Šią vasarą jau atlikti bandymai su „Ignitis gamyba“ ir Lietuvos energetikos institutu, kurie parodė, kad baterijų sistemos įgalintų Kauno hidroelektrinę teikti dažnio valdymo paslaugas.
„Litgrid“ šiuo metu taip pat praėjo naudoti bateriją technologinių nuostolių optimizavimui, sumažinant jų dydį piko metu, esant didesnėms elektros kainoms, ir padidinant tais periodais, kai elektra rinkoje kainuoja pigiau.
Šią vasarą „Litgrid“ ir kitos EPSO-G grupės įmonėmis paskelbė suteiksiančios 103 tūkst. eurų stipendijų KTU bei kitų aukštųjų mokyklų inžinerinės pakraipos studentams. Šiuo žingsniu siekiama spręsti Lietuvos energetikos sektoriaus transformacijai reikalingų specialistų pritraukimo klausimą.
