Portale „Delfi“ skelbiama, jog pramonės įmonės Lietuvoje vis dažniau susiduria su reikiamų specialistų trūkumu. Ateityje ši problema gali tik aštrėti, nes mokyklų absolventai studijuoti inžinerijos mokslų vis dar nesiveržia. Siekdama spręsti susidariusią situaciją, Kėdainių laisvoji ekonominė zona (LEZ) pasirašė sutartį su Kauno technologijos universitetu (KTU).
„Tiek Lietuvai, tiek užsienio investuotojams yra reikalingi darbuotojai, galintys kurti aukštesnę pridėtinę vertę pramonės srityje: aukštos kvalifikacijos elektronikos bei mechanikos inžinerinis, technologijų ir vadybines pozicijas užimantis personalas. Tokių darbuotojų gamybos įmonėms trūksta, nes pastaruoju metu studentai daugiau orientuojasi į kitas specialybes. Norint išvengti talentų vakuumo ateityje, reikia sudominti jaunus žmones pramonės ir gamybos sritimi, parodyti, kad šiandien joje naudojamos moderniausios technologijos, siūlomi konkurencingi atlyginimai, yra nemenkos karjeros perspektyvos“, – sako Kėdainių laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdybos narys ir vystytojas Giedrius Valuckas.
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti duomenimis, šiemet 12 proc. stojančiųjų į universitetus rinkosi inžinerijos, gamybos ir statybos sritį (2020 m. – 11 proc.), tarp stojančių į kolegijas besirenkančių šią sritį buvo 18,4 proc. (2020 m. – 17,7 proc.).
Universitetuose į inžinerijos ir technologijų studijų krypčių grupę šiemet priimti 1 178 asmenys (2020 m. – 1 043), kolegijose – 1 413 asmenų (2020 m. – 1 230).
Valucko teigimu, toks naujų specialistų skaičius neatitinka realaus įmonių augimo ir jų plėtros planų, tad verslas nebelaukia pokyčių, o imasi reikiamus darbuotojus „užsiauginti“, bendradarbiaudamas su aukštosiomis ir profesinėmis mokyklomis. Tokį žingsnį žengė ir Kėdainių laisvoji ekonominė zona (LEZ), pasirašydama sutartį su Kauno technologijos universitetu (KTU). Netrukus bendradarbiavimo sutartį ketinama pasirašyti ir su Kėdainių profesinio rengimo centru.
KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas dr. Andrius Vilkauskas įsitikinęs, kad bendradarbiavimas su verslu yra reikalingas ir naudingas ne tik darbuotojų ieškančioms įmonėms, bet ir pačioms aukštosioms mokykloms bei jų studentams. „Studentai tikisi po studijų gauti perspektyvų darbą, tad bendradarbiavimas su verslu padeda pamatyti realius jo poreikius, užtikrinti, kad mūsų alumnai ateityje gautų geriausias įmanomas darbo vietas. Universitetas taip pat suinteresuotas rengti paklausius specialistus, kuo daugiau gerai apmokamų darbo vietų naudinga turėti ir valstybei. Kitas bendradarbiavimo aspektas – bendras darbas tyrimų ir inovacijų vystyme. Puiku, kad Lietuvoje kuriasi gamybos įmonės, tačiau kuriant aukštesnę pridėtinę vertę siekiamybe turėtų tapti ne tik produktų gamyba, bet ir jų vystymas“, – teigia dr. A. Vilkauskas. KTU atstovas įsitikinęs, kad populiarinti pramonei reikalingas inžinerines specialybes vien aukštosiose mokyklose nepakanka, būtina atsigręžti ir į vidurines mokyklas, įtraukiant moksleivius į ankstyvąjį profesinį rengimą, didinant jų supratimą, kas yra ir kam reikalingi gamtos mokslai, kaip veikia pramonė ir kodėl vertėtų savo ateitį sieti su šia sritimi.
„Kalbama, kad jauni žmonės nenori rinktis inžinerinių specialybių, tačiau manyčiau, kad esmė slypi kitur – šios specialybės abiturientus gal ir domina, tačiau pavėluotai. Paaugliai renkasi būsimą specialybės kelią būdami 8-9 klasėse, tuo metu daugelis dar nesupranta, kas yra pramonė, ką joje galima nuveikti. Be to, inžinerinei sričiai būtina matematika, fizika, chemija, o nemažai mokyklų neturi stiprių šių dalykų mokytojų, tad neperpratę šių disciplinų jaunuoliai tiesiog negali rinktis minėtos srities. Todėl būtina situaciją keisti ir kuo anksčiau suteikti moksleiviams suvokimą apie karjeros pasirinkimo galimybes, taip pat valstybės lygiu tobulinti vidurinėse mokyklose taikomą profiliavimo sistemą“, – tikina jis.
„Kėdainių LEZ renkasi investuotojai, kurių veikla atspindi naujausias pramonės ir gamybos tendencijas, kalbant tiek apie žaliąjį kursą, tiek apie procesų skaitmenizavimą ar automatizaciją, ir kurie ieško žmonių, gebančių dirbti su ateities technologijomis. Mūsų tikslas yra perduoti tokį poreikį KTU, kurį matome kaip vieną stipriausių tokių profesionalų rengimo centrų. Ateities specialistus reikia pradėti ugdyti jau šiandien, todėl bendromis jėgomis sieksime formuoti kryptį, kuri leis patenkinti jų poreikį“, – aiškina pašnekovas.
Kėdainių LEZ yra įsikūrusios keturios įmonės. Neseniai paskelbta apie dar vieno investuotojo atėjimą – pasaulyje lyderiaujanti dviračių įmonė „Pon.Bike“ čia planuoja statyti elektrinių dviračių gamyklą ir per pirmuosius trejus metus tikisi joje įdarbinti apie 300 darbuotojų.
Kėdainių LEZ savo veiklą pradėjo 2014 m., teritorijos plotas siekia 130 hektarų, iš jų 13 hektarų yra išnuomota, o apie 20 ha rezervuota. Čia įsikūrusios tokios pramonės įmonės, kaip kanapių stiebelių apdorojimo gamykla „Natūralus pluoštas“, skystųjų trąšų gamykla „Ikar“, ėdalą katėms ir šunims gaminanti Ukrainos kompanija „Kormotech“, vienos didžiausių pasaulyje dujų gamybos įmonių grupei „Linde“ priklausančios bendrovės „AGA“ deguonies ir azoto gamykla.
