Lietuvos gyventojai iki liepos 1 d. turi apsispręsti, kaip toliau kaups pensijai – ar pasirinks vieną iš penkių šalies pensijų kaupimo bendrovių ir mokės nustatyto dydžio įmokas nuo savo darbo užmokesčio, ar tokio kaupimo apskritai atsisakys. Prahos Karolio universiteto (angl. Charles University) profesorius Milošas Kopa tikina, kad pensijų fondo pasirinkimas labai priklauso nuo žmogui priimtino rizikos laipsnio.
Profesorius M. Kopa kaip universiteto mokslininkas ne vienus metus tyrinėja pensijų kaupimo fondų veiklą ir dažnai šiais klausimais konsultuoja privačias kompanijas.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakultete (MGMF) lankęsis M. Kopa, artėjant Lietuvos gyventojų apsisprendimo terminui dėl pensijų kaupimo, kartu su KTU MGMF doc. dr. Audriumi Kabašinsku ir doc. dr. Kristina Šutiene M. Kopa išsamiau patyrinėjo pensijų fondų Lietuvoje ir Slovakijoje situaciją bei įvardijo pagrindinius šių labai panašių šalių pensijų fondų privalumus ir trūkumus.
Tyrėjai tikina, kad Lietuva su Slovakija lyginta todėl, kad abi šios šalys labai panašios viena į kitą (dydis, BVP, evoliucija, istorija ir pan.), taip pat pasirinktų šalių gyventojai gauna labai panašų darbo užmokestį.
„Slovakijoje pensijų fondų sistema funkcionuoja puikiai. Čia veikia antros pakopos pensijų fondai, kurie buvo įvesti dar prieš 10 metų. Taigi prognozuojama, kad žmonės, kurie išeis į pensiją, greičiausiai gaus geras pensijas“, – pasakoja M. Kopa.
Pasak jo, renkantis pensijų fondus svarbus klausimas – kokią riziką norima prisiimti investuojant į fondus?
„Jei žmogus linkęs daugiau rizikuoti, reiktų rinktis tokį fondą, kuris taiko agresyvesnę strategiją, investuoja daug pinigų į akcijas. Kaip pensijų fondų dalyviai, mes turime galimybę apsispręsti, kokią riziką pasirinkti. Dabar jauni žmonės renkasi rizikingesnius fondus, o vyresni konservatyvesnius. Taip yra ir Lietuvoje, ir Slovakijoje“, – sako Prahos Karolio universiteto profesorius.
Pasak KTU doc. dr. Audriaus Kabašinsko, bendradarbiaujant su Čekijos universiteto mokslininku, paaiškėjo, kad tie pensijų fondai, kuriuos Lietuvoje ketinama naikinti nuo šių metų liepos, lyginant su Slovakijos fondais, yra labai geri. Net vertinant juos pagal pelno/rizikos prizmę, patys prasčiausi Lietuvos fondai (atitinkamose rizikingumo grupėse) dažniausiai yra geresni už pačius geriausius Slovakijos pensijų fondus.
„Skamba gan paradoksaliai, nes Slovakijoje antros pakopos pensijų fondų sistema puikiai funkcionuoja ir žadamas geras pelnas jos dalyviams. Tačiau toks nesavalaikis perėjimas prie gyvenimo ciklo fondų Lietuvoje įneša tik sąmyšį tarp kaupiančiųjų. Ypatingai šiuo metu, kai akcijų kainos išaugusio“, – teigia A. Kabašinskas. – Ilguoju laikotarpiu toks perėjimas gali būti netgi žalingas, ypač turint omenyje tai, kad pensijų fondų valdytojams teks parduoti didelį kiekį gana pelningų obligacijų ir papildomai įsigyti išbrangusių akcijų“.
Pasak jo, investavimo pradžiamokslyje tokia situacija, kai vertybiniai popieriai parduodami jų kainai krentant (be esminių priežasčių), o perkami kainai išaugus, vadinama „bandos efektu“ ir nežada nieko gero.
„Atlikus analizę galima teigti, kad Lietuvoje kaupiantieji mažesnės rizikos fonduose elgėsi gana racionaliai. Priešingai nei teigia reformos autoriai“, – pastebi A. Kabašinskas.
Lietuvoje veikiantys ir šiuo metu pertvarkomi 2 pakopos pensijų fondai pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo vidutiniškai 6,66 proc., o 3 pakopos – t. y., papildomo savanoriško kaupimo – 6,77 proc.
Specialistų teigimu, kaupiantiems senatvei nėra didelio skirtumo, ar pensijų fondą valdo bankas, ar privati kompanija. Svarbiausia yra kasmet tikrinti savo investicijų grąžą. Taip pat svarbu, kad šalyje būtų sukurtas patikimas pensijų fondų reguliavimo aparatas.
Kaip vienintelį pavojų pensijų fondų dalyviams ekspertai įvardija politines krizes. Tačiau net ir tokios situacijos atveju, anot tyrėjų, geras reguliavimas užtikrina, jog pinigai iš fondų „nepradingtų“.
